Po katastrofos beveik visų kelių (išskyrus Pripetėje) danga buvo pakeista užklojant naują betono sluoksnį. Taip buvo daroma, kad radioaktyvios dalelės nebūtų nešiojamos po zoną ar už jos ribų su čia naudotomis transporto priemonėmis.
Tačiau kai kuriose plento atkarpose, kaip kad šios, radiacinis fonas vis tiek labai aukštas dėl užterštų pakelių, arba nusidėvėjusios naujosios kelio dangos.
Bent jau taip šias radioaktyvias vietas aiškino šalia manęs sėdėjęs Sergėjus, kai vienas iš bendrakeleivių jo paklausė, kodėl įsijungė dozimetrai. Tada pajuokavau, kad pro tokias vietas tiems, kurie bijo radiacijos, saugiausia būtų važiuoti su tanku. Sergėjus žvilgtelėjo į mane ir paklausė:
– O tu esi matęs tą tanką?
– Sergėjau, dar tik ankstus rytas o jūs jau „nuotaikoje“ kalbėt apie išgalvotus tankus? – nusijuokiau, nes pagalvojau, kad mane mėgina „patrolinti“.
– Tu rimtai nežinai, kad čia netoli yra tikras, antrojo pasaulinio karo laikų tankas?
– Neee... Jūs turbūt juokaujat? Iš kur jis čia?
– Už to ženklo suk dešinėn! – Sergėjus paliepė vairuotojui, ir, kol neatvažiavome iki sustojimo vietos, nepratarė nei žodžio, tik valiūkiškai šypsojosi ir mėgavosi mane nustebinęs nauju objektu, apie kurį nebuvau girdėjęs.
Tiesiogine šių žodžiu prasme, mes pasukome tiesiai už Černobylio sarkofago, pravažiavome kraupias sentikių kapines, kuriose buvo prismaigstyta apie radiaciją įspėjančių ženklų ir sustojome už gero kilometro nuo nedidelės apsauginio būdelės, kurioje sėdėjo naujojo sarkofago statybines medžiagas saugojęs vyras.
Tankas ir Černobylio sarkofagas – toks siurrealistinis derinys, kad niekaip negalėjau patikėti, jog tai tikra.
Sustojome vidury pievos ir sekėme Sergėjui įkandin. Jis brovėsi per krūmus, kol galiausiai išlindo nedidelėje aikštelėje, kur buvo paliktos įvairios metalo ir techniko nuolaužos. Išlindęs į atvirą vietą ir pažvelgęs į priekį negalėjau patikėti – ten tikrai stovėjo surūdijęs tankas!
Žvilgtelėjau sau už nugaros, o ten horizonte aiškiai matėsi atominės elektrinės kompleksas. Tankas ir Černobylio sarkofagas – toks siurrealistinis derinys, kad niekaip negalėjau patikėti, jog tai tikra.
Paklausiau Sergėjaus, iš kur čia atsirado Raudonosios armijos, Antrojo pasaulinio karo laikų tankas. Jis sakė, kad tiksliai nežino, bet, jo manymu, jis čia nuo karo laikų.
Daug laiko pasidžiaugti radiniu, neturėjome. Prašalaičiams čia nusukti draudžiama, o apsauginis mus matė. Todėl sutarėme, kad ilgiau nei 10 minučių neužtruksime. Sulindome į tanko vidų, užlipome ant viršaus.
Sergėjus parodė, kad patranka vis dar pasikelia ir nusileidžia. Tad neilgai trukus pradėjome ir ją judinti. Radiacinis fonas, priešingai nei kitos šiose apylinkėse paliktos karinės technikos, buvo normalus, todėl tikrai nesikuklinome apžiūrinėdami tą aparatą.
Grįžęs į Lietuvą ėmiau domėtis, iš kur atominės elektrinės pašonėje galėjo atsirasti tankas. Jei jis ten nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kodėl niekas jo nesupjovė ir nepridavė į metalo supirktuvę?
Paaiškėjo, kad tai ISU-152. Greičiau ne tankas, o savaeigis artilerijos pabūklas, kuris karo metu buvo naudojamas kaip sunkusis tankas-naikintojas.
Į Černobylio zoną keli tokie aparatai buvo atgabenti ankstyvaisiais likvidacijos metais. Jų užduotis buvo pastatų ir konstrukcijų griovimas. Tam pabūklas su savo šaunamąja galia nebuvo naudojamas. Statybinės konstrukcijos buvo griaunamos naudojant pačios šarvuotos mašinos masę. Kitaip tariant – važiuojant „kiaurai“ per pastato sienas.
Statybinės konstrukcijos buvo griaunamos naudojant pačios šarvuotos mašinos masę. Kitaip tariant – važiuojant „kiaurai“ per pastato sienas.
Pirmaisiais likvidacijos metais į zoną buvo atsiųstą daug karinės technikos. Kai kuri buvo „nurašyta“ nuo karo laikų, kita čia atkeliavo tiesiai iš Afganistano karo fronto.
Dabar tų agregatų radioaktyvios liekanos išbarstytos po visą Černobylio zoną, pasislėpusios už tankios augmenijos arba jau parduotos kaip metalo laužas.
Esu matęs daug įrenginių likvidatorių – robotų, „bio-robotų“ kostiumų, šarvuočių ir sraigtasparnių. Tačiau tanko griaučiai paties sarkofago pašonėje mane išties nustebino.
Daugiau autoriaus tekstų apie keliones į Černobylį ir gyvenimą ten rasite čia.
