570-čiai žmonių T.Cookas suorganizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino maitinimu, nakvyne ir pramogomis. Vėliau tokias išvykas traukiniais jis rengė Anglijos varguomenei, vaikams ir darbininkams.
Taip atsirado pirmosios kelionių agentūros ir turizmo verslo užuomazgos. Nuo 1845 m. T.Cookas ėmė organizuoti ir pirmąsias komercines keliones turistams.
Daugiau nei po šimto metų, 1979 m. rugsėjį, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija, siekdama skatinti asmenų mobilumą, fizinį aktyvumą ir kultūrinį pažinimą, pasiūlė Pasaulinės turizmo dienos minėjimą.
Nuo 1980 metų rugsėjo 27-oji diena visame pasaulyje yra minima kaip Pasaulinė turizmo diena.
Keliauja kas dešimtas planetos gyventojas
„Pasaulinis turizmas – tai globalus reiškinys, 2015 m. apėmęs virš 1 milijardo keliautojų visame pasaulyje ir įdarbinęs 9 proc. planetos gyventojų.
Turizmas – didžiausia pasaulio industrija, – sakė turizmo tyrėja ir kelionių organizatoriaus „Baltic Tours“ atstovė dr. Rasa Levickaitė.
– Pasaulinė turizmo diena yra skirta turizmo bendruomenei ir keliautojams, taip pat siekiant priminti turizmo indėlį į socialinę, psichologinę, kultūrinę, politinę, ekonominę, ekologinę tvariąją plėtrą“.
Pasaulinis turizmas – tai globalus reiškinys, 2015 m. apėmęs virš 1 milijardo keliautojų visame pasaulyje ir įdarbinęs 9 proc. planetos gyventojų.
Anot R.Levickaitės, pasaulio turistai, keliaudami įvairiomis kryptimis įvairiais tikslais, sukuria industrinę plėtrą, kuria naujas darbo vietas, formuoja tvarias ir tolerantiškas bendruomenes, kurios sąmoningai siekia puoselėti ir saugoti gamtinį bei kultūrinį pasaulio paveldą.
„Šią dieną turizmo organizacijos visame pasaulyje mini teminiais renginiais, lankytojus lepina nemokamais įėjimais į turistinius objektus, kelionių agentūrų klientus – simbolinėmis dovanomis ir nuolaidomis“, – pasakojo „Baltic Tours“ atstovė.
Ką reiškia, kai prieš kelionę staiga susergame?
Kelionės, kurios dabar įperkamos praktiškai visiems, o didelei daliai žmonių yra virtusios viena geidžiamiausių laisvalaikio pramogų ar net gyvenimo būdu, neišvengiamai veikia ir mūsų pasaulėžiūrą bei elgesį, savijautą.
Psichologė, organizacijų psichologė ir konsultantė bei universiteto lektorė Aistė Mažeikienė teigia, kad kelionės ne tik praturtina žiniomis, patirtimis, bet ir daro žmones atviresnius bei kūrybiškesnius.
„Po kelionės ir į savo kasdienį gyvenimą bei įprastą aplinką pažvelgiame kitomis akimis, todėl ne tik potyriai tampa stipresni – kai kurie žmonės geba kone akimirksniu išspręsti net ir įsisenėjusias problemas, – sakė A.Mažeikienė.
Keliaudami pamatome keisčiausių dalykų, atsiduriame netikėtose situacijose, pavyzdžiui, gal patys kokioje nors kultūroje staiga tampame „nenormalūs“, todėl pasimokę, kaip sakoma, ant savo kailio, įgyjame daugiau pakantumo, tolerancijos“.
Leidžiame sau ilgiau nei 40 sekundžių gurkšnoti kavą, turime laiko pokalbiui su ką tik gatvėje sutiktu žmogumi ir nesigraužiame, kad švaistome savo brangų laiką.
Psichologė pastebėjo, jog vienas bene labiausiai mūsų būseną keičiančių bei ilsinančių dalykų yra gebėjimas per keliones priartėti prie dabarties momento, banaliai tariant – pabūti „čia ir dabar“:
„Leidžiame sau ilgiau nei 40 sekundžių gurkšnoti kavą, turime laiko pokalbiui su ką tik gatvėje sutiktu žmogumi ir nesigraužiame, kad švaistome savo brangų laiką“.
O tai ir yra didžiausias poilsis šiuolaikiniam „multitaskingų“ pasaulyje gyvenančiam žmogui.
„Beje, ar žinote, kad tik savaitgaliais ar atostogų metu kylantys negalavimai yra tiek paplitę, kad net turi pavadinimą – tai taip vadinamieji laisvalaikio susirgimai, dažniausiai pasireiškiantys peršalimo ir karščiavimo simptomais.
Olandų tyrinėtojas Ad J.J.M.Vingerhoets nustatė, kad šie sindromai dažniausiai būdingi darboholikams ir yra susiję su jų kaltės jausmu dėl „netikslingai“, „neprasmingai“ leidžiamo laiko.
