Paskutinę dieną perskaičiau internetinį komentarą, kad Karakasas yra kaip GTA žaidimas (red. past. smurtinis kompiuterinis žaidimas „Grand Teft Auto“). Komentaras puikiai tinka. Pagrindinės žinios per „Caracas TV“ – kažką nužudė, kažką pagrobė ir prašo išpirkos, kažkas pradingo.
 |
| greitgrisim.lt/Karakasas iš viršaus |
Jau išlipus iš lėktuvo pirmiausia pasitinka barrios – neturtingųjų rajonėliai iš daugybės dėžučių sulipdytų ant smengančių kalvų. Karts nuo karto kalnas su visomis dėžutėmis ir žmonėmis susmenga žemyn arba būna nuplautas liūčių. Tada barrios keliasi į kitą vietą. Tokiu būdu miestas atrodo kaip gyvas – knibžda, keičiasi neaiškiomis kryptimis. Gatvės pilnos senų amerikietiškų ir neaiškaus tipo mašinų, kurios pūkši iš paskutiniųjų. Benzinas toks pigus, kad užtenka turėti vairą ir keturis ratus. Venesueliečiui jokio skirtumo kiek jo mašina nori degalų. Turint kišenėje 3 bolivarus (~0,3 dolerio) nebenusipirksi nieko išskyrus pilną baką benzino! Vienas litras kainuoja maždaug 3 lietuviškus centus. Vanduo kainuoja brangiau. Gatvėse yra daug šviesoforų ir pėsčiųjų perėjų. Vis dėlto, jei esi močiutė su lazda arba tau skauda koją, patarčiau likti tik vienoje kelio pusėje. Gali laukti ir metus, bet niekas nei per žalią šviesaforo signalą, nei per pėsčiųjų perėją tavęs nepraleis. Išeitis – bėgti.
 |
| greitgrisim.lt/Miesto gatvės ir seni automobiliai |
Nuo šeštos vakaro mieste jau tamsu. Lygiai tuo pat metu ten lieka tik gaujos ir jų aukos. Ir ko ne GTA žaidimas? Apie žaidimą aš čia šiek tiek su sarkazmu. Apie saugumą – ne. Laisvai gali jaustis tik turistinėse vietose ir iki šeštos valandos vakaro.
Mums labai pasisekė, nes visos viešnagės Karakasas metu mumis rūpinosi čia gyvenančių lietuvių šeima. Andrius juos pažinojo, kai buvo labai mažas. Labai šilti žmonės, net nepagalvotum, kad lietuviai. Jie net parūpino mums nakvynę pas kaimynus. Gavome jaukų kambarį su vaizdu į miestą. Dar reikėtų pridurti, kad turėjome baseiną.
 |
| greitgrisim.lt/Mūsų gyvenamoji vieta Karakase |
Nepaisant grėsmių Karakasą pamilom dėl žmonių ir kultūros. Venesueliečiai nusivylę vykdoma politika. Socializmas statomas 10 metų ir jis yra visur. Net ant pieno pakelio užrašyta „šis pienas pagamintas socialistinėje šalyje“. Šalies politika – visiškas „briedas“. Tie kas gali – bėga, tie kas negali – stengiasi nuo politikos atsiriboti. Kainos nesveikai didelės skaičiuojant oficialiu kursu, kuris šiai dienai yra 4 bolivarai už dolerį (juodojoj rinkoj 8-9). Neišsiplėsiu, nes nepaisant sunkumų venesueliečiai šypsosi, dainuoja ir šoka net vairuodami. Visuomeniniuose autobusuose ir metro groja muzika. O tokio žmonių svetingumo apskritai nesu patyrusi. Tuo pačiu jie yra atsipūtę. Nesiplėšo dėl pinigų ir valdžios taip kaip europiečiai. Šitą energiją išnaudoja linksmybėms, šeimai ir draugams. Jei lietuviai kas antram sakiny nusikeikia, tai venesueliečiai sako „nėra jokių problemų“. Ir iš tikrųjų nėra, kai pagalvoji.
 |
| greitgrisim.lt/Keltuvas |
Pats Karakasas nėra įspūdingas. Diena iš dienos čia aplankėme gana nemažai – kelis miesto parkus, saugesnius rajonus, vietinio maisto restoranus, pakilome ir nusileidome telerifico – keltuvu į kalną, kur yra prieš 50 metų statytas viešbutis. Svarbiausia čia buvo susitvarkyti Gajanos ir Surinamo vizas. Dėl pastarosios daugiau naujienų žinosime tik po poros savaičių. O kol kas keliame sparnus į Margaritos salą.
Daugiau pasakojimų greitgrisim.lt.
