Lengvai tariant, žagtelime – „big mac'as“ (per siestą niekas daugiau neveikė, tik „McDonalds“) kainuoja 6 EUR, benzinas 1,46 EUR, „Snickers“ 1,5 EUR, o naudotas „Peugeot“ 206 – 8 000 EUR. Po dviejų mėnesių abstinencijos „hipermarketams“, parduotuvėje pasirinkimas šokiruoja. Visko tiek daug, kad net sunku išsirinkti, kai tuo tarpu kitose šalyse gali visą miestą apvažiuoti ieškodamas vieno ar kito produkto. Atsispirti dėl kainų ranka nekyla, bet reikia. Užtai randam puikų paguodos prizą – vynas ir dar šilta „bagetė“ čia kainuoja 5 EUR. Primetam pinigų tepamam sūreliui ir puiki vakarienė. Gyvenom pas prancūzą biologijos mokytoją Youaną iš „Couchsurfing“.
Klausite, ko čia važiavome? Iš tiesų, dėl dviejų dalykų.
Pirmiausia, Europos kosminė stotis. Pasirodo, Prancūzija tokią turi. Nors tai ne NASA ir čia
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Europos kosminė stotis |
neleidžiami erdvėlaiviai su žmonėmis, ši stotis paleidžia į orbitą daugiausiai palydovų. Taip yra todėl, kad stotis yra arti ekvatoriaus, o tai reiškia, kad čia žemė sukasi greičiau, ir tada reikia mažiau energijos. Įspūdis milžiniškas – didžiulė teritorija, kurioje kasdien dirba 1400 darbuotojų, nuo meteorologijos iki raketų mokslo, tikrąja to žodžio prasme. Paleidimo aikštelė su 11 m. gylio tuneliu išmetamosioms dujoms, 600 000 tonų vandens per raketos paleidimą pilama ant paleidimo aikštelės, kad 2 700⁰C iš raketų variklių nesudegintų pakylos. Po šios nemokamos ekskursijos, sąvoka „raketų mokslas“ suprantame dar sudėtingiau. O, kad tai ne tik prancūzų, bet visos ES kosminė stotis liudija visų ES šalių vėliavos. Galima sakyti, kad tai ir Lietuvos kosminė stotis, nes ir mūsų vėliava čia kabo.
Iles du Salut (angl. Salvation ilands, lt. Išganymo salos). Kelionė prasideda nuo 13 kilometrų katamaranu per vandenyną. Kadangi įsitaisom pačiam katamarano priekyje ant tinklo, nenuostabu, kad išlipam kiaurai šlapi. Tai trys gražios salos su kraupia istorija. Trumpai tariant, labai seniai prancūzai turėjo didelių ambicijų Pietų Amerikos žemyną užkovoti. Surinko apie 30 000 prancūzų ir išplukdė juos į Gajanos žemes. Pirmasis taškas buvo Iles du Salut. Ambicijos nuėjo šuniui ant uodegos, nes atkeliavo tik žmonės: be maisto, be pastogės ir be vaistų. Kas numirė, kas grįžo atgal, o kas taip ir liko Iles du Salut. Mat iš karto po nesėkmės prancūzai į salas pradėjo plukdyti politinius kalinius. Ir gabeno juos čia beveik šimtą metų (iki pat 1946). Net baisu apie kalinių skaičių rašyti. Ir apie sąlygas, kokiomis kaliniai čia gyveno. Faktas kaip blynas, kad dauguma iš jų Europos savo akyse nebepamatė – mirė dėl žiaurių gyvenimo sąlygų. O salose liko kalėjimo pastatai, darbo ir maudymosi vietos, į kurias ne tik galima paspoksoti, bet ir išmėginti.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Prancūzijos Gvianos pakrantės |
Taigi, išmėginome pasiėmę pigiausią miegojimo alternatyvą – dvi vietas hamakuose buvusiam kalėjime. Viskas atrodė maždaug taip:
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Nakvynę buvusiame kaleijme |
Belieka pridurti, kad tai pati kraupiausia naktis Pietų Amerikoje.
Be istorijos ir maudynių vandenyne, salose yra dar dvi pramogos. Vietiniai gyvūnai ir kokosai:
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Renkam kokosus |
Išmėginome Andriaus jėgas atidarant žalius kokosus. Atidarę kokius 5 įsitikinome, kad vaisiaus ten tikrai nerasime ir persimetėme prie senesnių, parudavusių. Ir čia sulaukėme nelengvos sėkmės. Bet įsitikiname, kad valgyti čia pat nukritusį kokosą didis džiaugsmas.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Prancūzijos Gvianos gyvūnija |
Prancūzijos Gviana pasirodė laaaabai keista šalis. Pirma, dėl kainų. Vietinių teigimu, jos net didesnės nei pačioje Prancūzijoje. Gal taip yra todėl, kad keistomis aplinkybėmis beveik visos prekės vežamos iš Europos… Antra, dėl žmonių ir kultūros. Tai vis dar Pietų Amerika, tačiau visi čia valgo „bagetes“, vynas nors ir importinis (iš Prancūzijos) kainuoja pigiau nei kaimyninėse šalyse, galioja dviračių ir mažų europietiškų mašinų taisyklės, kariuomenė ir žandarmerija sudaryta iš baltųjų žmonių. Apskritai baltųjų žmonių koks 40%. Daugiausiai tai jaunimas iš Prancūzijos: vieni iš jų rašo baigiamuosius universitetinius darbus, kiti mokytojauja ar dirba kosminėj stoty. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ši vieta kaip prancūziška pasakėlė, t.y., Prancūzijos kūrimas Pietų Amerikos džiunglėse.
