Atlanto vandenynas – antrasis pagal dydį pasaulio vandenynas, savo plotu nusileidžiantis tik Ramiajam vandenynui. Jis apima net penktadalį mūsų planetos paviršiaus ir net 29 proc. viso Žemės vandens paviršiaus ploto.
Dauguma Atlanto vandenyno salų išsidėsčiusios arti žemynų – jos žemyninės kilmės. Vandenyne slepiasi ir vulkaninės kilmės salos, tačiau jų, palyginti su žemyninės kilmės salomis, kur kas mažiau. Šiame straipsnyje pasistengėme atrinkti tas Atlanto vandenyno salas, kurios keliautojus žavi nepaprasto grožio gamta – siūlome su jomis susipažinti.
Madeira, Portugalija
Pastaraisiais metais vis daugiau keliautojų iš Lietuvos atranda Portugalijai priklausančią Madeiros salą. Atlanto vandenyne esanti sala nuo Europos krantų nutolusi beveik tūkstančio kilometrų atstumu. Tiek vietinių gyventojų, tiek turistų ji įvardijama kaip amžino pavasario kampelis. Netoli esanti Afrika ir Atlanto vandenyno srovės Madeirai garantuoja nuostabų klimatą: žiemos sezonu oro temperatūra retai kada nukrenta žemiau 16 °C, o vasarą dažniausiai džiugina švelni šiluma: 22–23 °C. Todėl keliautojų čia netrūksta visus metus.
Madeira – vulkaninės kilmės sala, galinti pasigirti vaizdingu kraštovaizdžiu. Stačios pakrančių uolos, aštrūs kalnai, nedideli ir jaukūs paplūdimiai, egzotiškos giraitės, galybė krioklių – užburiančių panoramų saloje tikrai netrūksta. Saloje daug kelių, todėl pasiekti gražiausius Madeiros kampelius – nesudėtinga. Didelė dalis keliautojų nuomojasi automobilius, motorolerius ar dviračius.
Nuostabi gamta – tik vienas iš Madeiros privalumų. Ne ką mažiau įdomi ir salos kultūra, miesteliai. Madeira keliautojus sužavi savo maisto gaminimo tradicijomis (nuostabūs jūros gėrybių patiekalai, puikūs naminiai vynai), jaukiu Funšalio miestu ir siauromis jo gatvelėmis, senaisiais žvejų kaimeliais, ryškiaspalviais etnografiniais nameliais Santanos regione. O taip pat ore tvyrančiu gėlių aromatu: spalvingi ir kvapnūs žiedai – neatsiejama Madeiros dalis.
Fernando de Noronja, Brazilija
Pabuvoję pavasariškoje Madeiroje, leiskimės į pažintį su kita sala, kurioje taip pat nestinga portugališkų pašnekesių. Kaip ir Madeira, ši sala – Atlanto vandenyne, tačiau priešingoje jo pusėje: ne prie Afrikos, o prie Pietų Amerikos krantų. Taip, tai Brazilijai priklausanti Fernando de Noronja.
Fernando de Noronja – tai vulkaninės kilmės salynas, nuo Brazilijos nutolęs maždaug 350 km atstumu. Jam priklauso 21 sala, o taip pat daug mažų salelių ir uolų. Šiame straipsnyje norime pristatyti Didžiąją Fernando de Noronja salą – tai vienintelė apgyvendinta archipelago sala, kurios populiacija maždaug 5000 tūkst. žmonių.
Salą galima pasiekti dviem būdais: laivais arba oro transportu (skrydžiai vykdomi iš didesnių Brazilijos miestų). Reikia pabrėžti tai, jog žmonių, norinčių patekti į salą skaičius – ribojamas. Sprendimas įleisti ribotą turistų skaičių (450–500 žmonių per dieną) priimtas siekiant apsaugoti salos kraštovaizdį, ekosistemą.
Aštrios uolienos, pievos, laukiniai vynuogynai, smaragdinis Atlanto vandenynas, pustuščiai smėlio paplūdimiai ir juose kiaušinius dedantys jūriniai vėžliai – viešint Fernando de Noronja saloje apima rojaus žemėje jausmas. Lietingasis sezonas saloje prasideda gegužės mėnesį ir tęsiasi iki rugpjūčio, todėl geriausias metas aplankyti salą – rugsėjo–balandžio mėnesiai.
Niufaundlando sala, Kanada
Atlanto vandenyne, prie rytinių Kanados krantų, slepiasi Niufaundlandas – sala, kurios kraštovaizdis gniaužia kvapą. Priešingai, nei mūsų jau aptartoje Fernando de Noronja saloje, Niufaundlandee klimatas atšiauresnis. Tai nėra ta sala, į kurią turistai vyksta norėdami pasilepinti poilsiu saulėtuose paplūdimiuose. Tačiau čia keliautojus vilioja ne ką mažiau įstabūs peizažai: raižyta kranto linija, užutėkiai, fjordai, spygliuočių miškai, galybė ežerų.
Viena iš labiausiai keliautojus viliojančių Niufaundlando vietų – salos vakarinėje dalyje esantis Gros Morno nacionalinis parkas. Tai – gamtos kampelis, kuriame saugomi seniausių pasaulio uolienų sluoksniai. Ir tai dar ne viskas: parkas garsėja savo kalnų landšaftais, fjordais, pakrančių uolomis, ežerų ir miškų gausa. Teritorijoje gyvena tokie gyvūnai kaip lūšys, briedžiai, poliariniai kiškiai, juodieji lokiai, šiaurės elniai. Į Atlanto vandenyno pakrantę dažnai atplaukia ir banginiai, todėl keliautojams, norintiems juos išvysti savo akimis, siūlomi turai laiveliais.
Niufaundlando sala vilioja tuos keliautojus, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje. Piknikai, žygiai pėsčiomis į kalnuotas vietoves, plaukimas kanojomis, uogavimas – veiklų čia atras kiekvienas gamtos gerbėjas. O puikų poilsį Niufaundlando saloje vainikuoja jaukūs žvejų kaimeliai, kuriuose gausu užeigų, siūlančių paragauti ką tik pagautos žuvies – galima pirštus apsilaižyti! Beje, būtent Niufaundlando saloje slepiasi ir seniausias anglų įkurtas miestas visoje Šiaurės Amerikoje – Sent Džonsas (St. John‘s).
Tai – tiek pramoninis, tiek kultūrinis salos centras, žavintis spalvingais, įkalnėje pastatytais nameliais, rūkuose paskendusiomis gatvėmis ir bohemiškais vietiniais gyventojais. Ne veltui šis miestas dažnai vadinamas Niufaundlando salos San Francisku.
Tenerifė, Ispanija
Pasakodami apie Madeirą minėjome, jog ši sala dažnai tituluojama kaip amžinojo pavasario kampelis. Tačiau visus metus džiuginančiais pavasariškais orais gali pasigirti ne tik Madeira, tačiau ir Ispanijai priklausančios Kanarų salos. Atlanto vandenyne, netoli Maroko krantų esantį Kanarų salyną sudaro septynios pagrindinės salos: Tenerifė, Fuerteventūra, Gran Kanarija, Lansarotė, La Gomera, La Palma ir El Hieras. Šiame straipsnyje nusprendėme pristatyti didžiausią iš jų – Tenerifę.
Tenerifė – tai sala, kuri pasižymi ne tik visus metu džiuginančiu pavasarišku klimatu, tačiau ir kontrastų kupinu kraštovaizdžiu. Juodojo smėlio pakrantės, auksinio smėlio paplūdimiai, debesyse paskendę kvapnūs pušynai, bananų plantacijos – Tenerifės saloje įstabaus grožio gamtos kampelių tikrai nestinga. Beje, būtent šioje saloje stūkso ir didžiausia Ispanijos viršukalnė – Teidė. Tai – 3718 m aukščio snaudžiantis ugnikalnis, esantis pačiame salos centre.
Jis Tenerifę dalina į dvi klimato zonas – drėgną ir pasižyminčią augalijos gausa (salos šiaurė) bei sausą (pietvakariuose). Kadangi pietinėje salos dalyje šilčiau, čia įsikūrę ir pagrindiniai Tenerifės kurortai, kuriuose gausu aukštos klasės viešbučių, restoranų, įvairiausių pramogų. Na, o patį Teidės ugnikalnį organizuojamos ekskursijos – keliautojams siūloma užsikelti į viršukalnę ir savo akimis išvysti ne tik salos panoramą, tačiau ir kraterį bei papėdėje gulinčius lavos riedulius. Jei viešėsite Tenerifėje ir nuspręsti vykti į šią ekskursiją, nepamirškite pasiimti šiltesnių rūbų. Net ir vasaros sezonu kalno viršūnėje gana vėsu.
Įdomių lankytinų vietų Tenerifės saloje tikrai nestinga. Verta paminėti salos sostinę Santa Krusą, seniausią pasaulyje drakonmedį, įspūdingąją Loro parką – zoologijos sodą, kurį TripAdvisor komentatoriai išrinko geriausiu visoje Europoje.
Islandija
Ugnies ir ledo sala – tai apibūdinimas, kuris puikiai nusako kontrastingą Islandijos gamtą. Nuo ugnikalnių iki ledynų. Nuo geizerių ir karštojo vandens baseinų iki atšiaurių, vėjo nugairintų juodojo smėlio paplūdimių. O kur dar fjordai, kriokliai, ežerai, lygumos, pakrančių uolos, kanjonai – Islandijos kraštovaizdžiui tikrai nėra lygių.
Nors Islandija gana nedidelė šalis, tačiau įdomybių joje gausu. Aptarti jas visas viename straipsnyje – neįmanoma užduotis, todėl nusprendėme paminėti bent apie kelias lankytinas vietas, kurias, viešint šioje saloje, tikrai verta aplankyti. Pirmoji iš jų – Islandijos pietvakariuose esantis Didysis geizeris (Geysir). Tai viena iš labiausiai turistų lankomų vietų visoje šalyje. Seniau geizeris savo vandens ir garų fontaną paleisdavo kelis kartus per dieną, o jo aukštis siekdavo net iki 70 m. Šiandien jis kiek aprimęs, tačiau kai kuriems keliautojams vis dar pasiseka išvysti šį unikalų gamtos kūrinį.
Jeigu norite būti garantuoti, jog tikrai išvysite iš po žemių išsiveržiantį fontaną, galite aplankyti kitą Islandijoje esantį geizerį – Strokurą (Strokkur). Jo „pasirodymai“ trunka maždaug 7–8 min, o srovė pasiekia net 20 m aukštį. Šis geizeris išsiveržia dažnai, kas kelias ar keliolika minučių, todėl atvykus jo pamatyti tikrai neteks nusivilti.
Norintiems išvysti vandens srautą, kuris ne veržiasi iš po ž
emių, o krenta iš aukštai žemyn, verta aplankyti kitą Islandijos perliuką – pietinėje šalies dalyje esantį Seljalandsfoso krioklį (Seljalandsfoss). Tai – vienas iš įspūdingiausių krioklių visoje Islandijoje, Seljalandsfoso aukštis – 60 m. Jo purslai blaškosi į visas puses, o vandens kritimo garsas girdisi didžiuliu spinduliu aplink krioklį, taip sudarydamas kontrastą su aplink esančiomis ramiomis lygumomis ir tolumoje stūksančiais kalnais.
Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.
