Milžiniškus pelenų debesis į kelių kilometrų aukštį spjaudantis Agungo ugnikalnis užpylė pelenais apylinkes, bet dabar jie bent jau nebekelia tiesioginio pavojaus lėktuvams. Pasisukus vėjui pelenų debesis nuslinko nuo Balio oro uosto ir jis vėl pradėjo dirbti, nors ši žinia kai kuriems čia įstrigusiems turistams atėjo per vėlai.
„Mes turėjome bilietus, bet dėl ugnikalnio išsiveržimo juos pakeitėme. Tada oro uostą vėl atidarė, bet mes jau turime kitus bilietus, todėl dabar vyksime į Džakartą, kad išskristume rytoj ryte“, – sakė turistė iš Argentinos Lava Cavalera.
Kiti, išleidę nemažai pinigų neplanuotai nakvynei pastarosiomis dienomis, nusiteikę geriau. Apie 10 milijonų turistų per metus priimančiame Balyje dėl ugnikalnio išsiveržimo įstrigo daugiau kaip 50 tūkst. keliautojų, tarp jų ir iš Lietuvos. Dalis jų išvyko į kitus Indonezijos oro uostus, kiti pasiliko laukti Balyje.
„Tikėjausi, kad reikės palaukti tik porą valandų, bet laukėme dvi dienas, kad pagaliau išsiaiškintume, ar skrydis atšauktas, ar ne. Taigi tos paskutinės dienos buvo kiek Įtemptos ir net baisokos“, – teigė turistė iš Kanados Morgan Redding.
Prieš kelias dienas itin suaktyvėjęs Agungo ugnikalnis priminė šio išsiveržimą 1963-aisiais. Vietos valdžia liepė evakuoti žmones 10 kilometrų spinduliu aplink ugnikalnį, bet iš 90 tūkst. ten gyvenančių žmonių išvyko tik pusė.
„Ir šiandien stebėjome nesiliaujančius požeminius smūgius – Agungo ugnikalnis vis dar labai aktyvus, kalnas toliau dreba“, – tvirtino Nepaprastųjų padėčių centro atstovas Devy`is Kamilas Syahbanas.
1963-aisiais vulkaninio purvo nuošliaužos Agungo šlaituose pražudė 1,5 tūkst. vietos gyventojų. Jei lava pasieks kraterio šlaitus, šis grėsmingas scenarijus gali pasikartoti.
