Tai jis esą padarė, nes kitaip nebūtų išgyvenęs.
Prisiminti šią skaudžią patirtį, taip pat pasidalinti praktiškais patarimais, kaip išgyventi atogrąžų miškuose, keliautojas ir tyrinėtojas nusprendė reaguodamas į neseniai paskelbtą istoriją apie keturis 1–13 metų vaikus, kurie gegužės pradžioje Kolumbijos džiunglėse nukritus ir sudužus lėktuvui išgyveno ir vienui vieni praleido mėnesį, kol juos pasiekė gelbėtojai.
Keliautojas ir tyrinėtojas prisiminė, kaip 1983 m. daugiau nei mėnesį keliavo po Amazonės upės baseiną, po to, kai sudužus lėktuvui ne savo noru ir visiškai nepasiruošęs įstrigo džiunglėse. Šių klajonių metu jam teko ieškoti būdų ne tik kaip apsisaugoti nuo žvėrių – džiunglėse jį buvo užpuolę ir peiliais ginkluoti aukso kasėjai, rašoma „Mirror“.
B.Allenas, išgarsėjęs savo knygomis ir televizijos serialais, tuo metu buvo 22 metų ir dar neturėjo patirties, kaip išgyventi pavojingose situacijose ir ypač džiunglėse.
Anot jo, tuomet sunkiausias buvo apsisprendimas nužudyti savo „įsivaikintą“ šunį – kartu skridusį ir taip pat išgyvenusį augintinį. Pasak keliautojo, tai buvo be galo sunkus sprendimas. Vis dėlto jis žinojo – taip daro, kad pats išgyventų...
Vėliau jis ne kartą buvo patekęs į sudėtingas ir gyvybei pavojingas situacijas. Per keturis dešimtmečius, praleistus tyrinėjant pasaulį, B.Allenas išstudijavo daugybę atokiausiuose gamtos kampeliuose gyvenančių žmonių gyvenimo būdą ir, remdamasis šiais stebėjimais bei asmeninine patirtimi, išsamiai aprašė, kaip tiksliai užtikrinti saugumą, jei kada nors pasiklystumėte džiunglėse, rašoma „Mirror“.
Pasak keliautojo, pasiklydus džiunglėse geriausia likti toje pačioje vietoje. Ypač, jei po katastrofos liko, pvz., lėktuvo nuolaužų. Būtent šioje vietoje pirmiausia likusių gyvų žmonių ieškos gelbėtojai.
Jei vis dėlto nuspręsite judėti toliau, reikėtų pažymėti, kur esate, patarė B.Allenas.
„Visą kelią galite laužyti šakeles, palikite kitas žymes – tiesiog nuolat žymėkite, kur einate, kad prireikus, galėtumėte grįžti atgal“, – aiškino jis.
Stovyklavietė – iš to, kas yra aplink
Kad ir ką nuspręstumėte – likti vietoje ar judėti toliau, svarbu mokėti įsirengti stovyklavietę. Tam panaudoti galima viską, ką randate, pvz., palmių lapus. Atrėmus juos į medį turėsite laikiną pastogę nuo lietaus ir vėjo. Palmių lapų reikėtų sukrauti ir ant žemės – tai padės apsisaugoti nuo skruzdžių, gyvačių, vorų ar skorpionų, kurių džiunglėse netrūksta.
Svarbu įvertinti ir teritoriją, kurioje esate. Pvz., jei stovyklavietė prie upės, gali kilti naujų pavojų: potvynio, upėje gyvenančių roplių ir pan.
„Jei tik įmanoma, patarčiau laikytis atokiau vandens“, – „Mirror“ cituoja tyrinėtoją.
Vis dėlto būtent upė gali palengvinti keliavimą pirmyn. Plaukiant pasroviui ja, pasak B.Alleno, galima greičiau pasiekti civilizaciją – gyvenvietes, ir ten sulaukti pagalbos.
Keliautojas patarė: jau prieš kelionę įvertinkite turimus daiktus ir tai, ar jie tilptų į kuprinę, jei prireiktų plaukti, pvz., upe. Kad būtų apsaugota nuo vandens, kuprinę geriausia įmauti į drėgmės nepraleidžiantį maišą ar kitą panašios medžiagos daiktą. „Tokių tikrai galima rasti tarp lėktuvo nuolaužų“, – pastebėjo B.Allenas.
Toks maišas gali tarnauti ir kaip oro pagalvė, padedanti plaukti: „Pripūskite maišelį oro, užriškite virvele ir turėsite tarsi vandens pagalvę, kuria galėsite plaukti upe.“
Jis priduria, kad upės gali atnešti savų problemų, pvz., kai kuriose jų knibždėte knibžda plėšrių žuvų – rajų. Vis dėlto upės ir keliavimas vandeniu, pasak B.Alleno, yra geras būdas neišeikvoti per daug energijos, kurios dėl badavimo ir streso tikrai trūks.
Padėjo mintys apie mamą
Panašios katastrofos – didžiulis išbandymas ne tik žmogaus kūnui, bet ir protui. Pasak B.Alleno, būtent todėl nutikus nelaimei svarbu išlikti racionaliems ir neprarasti vilties.
„Išgyvenimas 80 proc. priklauso nuo proto, t. y. nuo jūsų požiūrio. Jei esate nusiteikę kovoti, galite tikėti, kad išgyvensite, jau esate įveikę tarsi du trečdalius kelio.“
Prisimindamas, kaip jis, būdamas vos 22 metų ir atsidūręs džiunglėse, nusiramino, keliautojas prisiminė: „Aš tiesiog galvojau, kad negaliu nuvilti tėvų ir raginau save nueiti toliau dėl jų.“
Praverčia ir tamponai
Patardamas, ką tokiais atvejais valgyti, tyrinėtojas sakė, jog paprastai misdavo uogomis ir vaisiais: „Nors, žinoma, rizika apsinuodyti yra nemaža.“
Anot jo, paprastai saugios yra sraigės, kirminai – be to, jie itin maistingi. „Daug žievėgraužių, ypač jei galite juos išvirti, lervos yra geros ir turi labai daug baltymų, kas suteikia taip reikalingos energijos.“
Dar mažiau problemų išgyventi laukinėje gamtoje turi tie, kam pasisekė su savimi turėti žvejybos įrankių, nedidelį peiliuką arba kitą aštrų daiktą, kuriuo galima pjaustyti ir žvejoti. Labai praverčia ir žibintuvėlis, maža užrašų knygutė, pieštukas (kad galėtumėte palikti žinutę, pasižymėti sau, kur einate, ką matote ir pan.).
„Išgyvenimo kuprinėje gali būti ir tokie daiktai, kaip vandeniui atsparūs degtukai ir... tamponai.
„Jie labai puikiai tinka ugniai įžiebti, nes tai yra suspausta vata“, – paaiškino keliautojas.
