Kodėl nusprendėme pasirinkti Egiptą? Nes jame jau teko pabuvoti 2011 m. prieš pat vykusią revoliuciją – anuomet šalis paliko tik teigiamus įspūdžius, viliojo sugrįžti ir pasilepinti maloniu klimatu, pažintinių ir pramoginių ekskursijų įvairove. Tai, kad kai kuriose Egipto dalyse vyksta neramumai, negąsdino – į tas sritis ir neketinome vykti, o įvairiuose Europos miestuose įvykę teroristiniai išpuoliai piršo mintį, kad nelaimė gali pasivyti bet kur. Viešintiems Egipte ir besilaikantiems kelionių organizatorių rekomendacijų, buvo žadamas visavertiškas poilsis.
Nė ženklo apie buvusią nelaimę
Galima pagalvoti, kad dar labiau artimuosius paerzinti nusprendėme pasirinkę viešbutį, kuriame 2017 m. sausį buvo įvykdytas išpuolis, tačiau tai buvo tik sutapimas. Apie tai, kad gyvenome ten, kur jūra atplaukę du jauni vyrai sužeidė kelis viešbučio „Bella Vista“, turistus, sužinojome tik grįžę į Lietuvą.
Ar pasirinktume kitą viešbutį, jei iš pradžių būtume žinoję šį faktą? Ne, nors atostogaujant greičiausiai kartkartėmis būtų šmėkštelėjusi ne pati smagiausia mintis, kad mūsų kojos mina tą vietą, kurioje gulėjo nukauti užpuolikai. Tiesa, prieš metus vykęs incidentas taip ir liko apipintas mįslėmis – nėra sutariama, ar tai buvo teroro ataka, ar apiplėšimas, o gal nepavykęs buvusių viešbučio darbuotojų protestas.
Tačiau dabar gyvenimas viešbutyje teka įprasta vaga: visi čia šypsosi, aptarnaujantis personalas – paslaugus (ir gal net kiek per daug paslaugus), o turistus, kurių čia netrūksta, masina patraukli viešnagės kaina, privatus paplūdimys, įvairūs sporto užsiėmimai ir kiti įvairūs privalumai.
Ekskursijos – su ginkluota apsauga
Tai, kad Egipte ypatingai rūpinamasi turistų saugumu, primena ne tik viešbučio prieigose ir paplūdimyje sutinkami apsaugos darbuotojai, bet ir palyda ekskursijose.
Į ekskursijas vykstame naktį arba ankstyvą rytą, kai saulė dar nepatekėjusi – iki Kairo ar Luksoro laukia maždaug 6 val. kelionė (į vieną pusę). Tamsiausiu paros metu autobusą lydi šautuvais ginkluotų apsauginių konvojus. „Čia ne policija ir ne kariškiai. Valstybė sukūrė specialų etatą apsauginiams“, – sako gidė Rasa.
Transportą, kertantį naujos provincijos ribą, kaskart pasitinka kariškiai (smėlio spalvos apranga) ir policija (juoda apranga). Šie registracijos žurnale fiksuoja, kas ir kur vyksta, kada ekskursijų dalyviai planuoja grįžti. Taip elgiamasi dėl keleivių saugumo – jei šie, pavyzdžiui, autobusui įstrigus kelyje dėl nuleistos padangos, neparvyktų laiku atgal, būtų bandoma su jais susisiekti ir siųsti pagalbą.
Atakuoja telefonų blykstėmis
Vaizdas nuo 2011 m. sausio Kairo gatvelėse ir turistinėse vietose nežymiai pakitęs: daugiau naujų automobilių gatvėse, pakelėse – tankesnės nebaigtos statybos, o prie piramidžių gerokai tirščiau prekeivių ir visokių „asistentų“, kurie parodys geriausią rakursą nuotraukai, o po to už savo gerą darbą paprašys vieno kito dolerio.
Tiek vietiniai suaugusieji, dažniausiai raginantys ką nors iš jų nusipirkti, tiek vaikai, prašantys kartu įsiamžinti asmenukėje, čia vis dar mėgsta betarpišką bendravimą – čiumpa už rankos ir vedasi į šoną. Beje, savu kailiu teko įsitikinti gidės žodžiais, kad pasidarius asmenukę su vienu vaiku, po to gali tekti bėgti slapstytis už šventyklos kolonų nuo jų viso būrio. Šviesiaodžiai europiečiai atrodo įdomūs ir vietiniams suaugusiesiems – ypač moterys mėgsta išmaniuosius telefonus nukreipti į turistų pusę ir blyksėti blykstėmis (žinoma, tuo metu demonstratyviai žiūrėdamos kur nors į šoną). Jeigu pakyrėja toks dėmesys, patariama imtis atsakomųjų veiksmų – išmaniuosius telefonus nukreipti į smalsuolių pusę ir šie kaip mat pasišalins.
Susidomėjimą ir simpatijas keliaujantiems po šalį neretas Egipto gyventojas išreiškia ir žodžiais. Užsienietėms vietinės merginos nedrąsiai taria „beautiful“ (angl. „graži“), vyrai – šypsosi ir moja, o su antra puse keliaujantiems užsieniečiams vyrams egiptiečiai rodo nykštį aukštyn ir rėkia „lucky man“ (angl. „laimingas vyras“).
Kai nuo tokio dėmesio pavargsta, čia ilgiau gyvenančios svetimšalės savo noru pasislepia po keliais audeklo sluoksniais. Štai viena sporto užsiėmimus Egipto viešbučiuose vedanti trenerė iš Rusijos pasakojo, kad eidama į gatvę velkasi galabėją (ilgą suknelę), o savo šviesius plaukus ir veidą paslepia po šydu. Tokia apranga simpatiškai moteriai leidžia išvengti nepageidaujamo dėmesio.
Daug žmonų – tik turtingiems
Tačiau ne visos moterys Egipte savo noru veidą dengia nikabu, pro kurį matyti vos siauras akių plyšelis. To gali pareikalauti ir moters šeima. Kodėl? Nes šeima yra labai religinga arba manoma, kad ši moteris yra per daug graži.
„Tačiau čia moterys nėra beteisės ir užguitos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pabrėžia 4 metus Egipte gyvenanti ir gide dirbanti Rasa. Jos teigimu, egiptietė gali skirtis, o vyras jai privalo garantuoti vaikų išlaikymą iki kol moteris ras naują vyrą – tada išlaikymas bus perkeltas ant naujojo sutuoktinio pečių.
Čia vyrui leidžiama turėti keturias žmonas, tačiau tam pasiryžta nedaugelis ir tą išgali tik turtingieji. Norint vesti naują žmoną, tenka jai ir jos būsimiems vaikams pastatyti naują namą – šiuo gestu užtikrinama, kad vyras galės juos visus išlaikyti.
Egiptiečių asmeninių santykių savitumas atsiskleidžia ir šeimos šventėse. Kaip dažniausiai atrodo tradicinė egiptiečių vestuvių puota? Labai daug svečių – giminių, kaimynų, pažįstamų ar vos kelis kartus matytų asmenų – susibūrusių vienoje patalpoje, širmos perskeltoje į dvi dalis. Savaime suprantama, vienoje pusėje linksminasi moterys, kitoje – vyrai. Tačiau širmos perskirti vestuvių dalyviai dėl to pernelyg neliūdi, pavyzdžiui, ši šventė tampa puikia proga moteriškėms pamiklinti pilvo šokio judesius.
Smogas, armatūra ir egzotika
Kone ryškiausiai iš kelionės po Egiptą prisimename ne visur matomus ginkluotus apsauginius, didingas piramides, šventyklas, plaukiojimą virš žuvimis knibždančių koralų ar galabėjomis vilkinčius smalsius vietinius gyventojus, bet potyrius lekiant arklio traukiama karietaite po gyvenamuosius Luksoro rajonus ir turgų. Nors iš pradžių buvo kiek nejauku – lyg ir nesame didikų palikuonys (XX a. pradžioje čia su panašiomis karietaitėmis važinėjosi Egiptą valdę britai, dažnai žiemą vykę į Egiptą gydytojo siuntimu „taisyti sveikatos“), tačiau vėliau visą nesmagumą pamirštame akimis bėgiodami po datulėmis ir guavomis nukrautus turgaus prekystalius, supiltas ryškiaspalves prieskonių kalveles, čia pat kabančias blizgučiais dabintas ilgas sukneles, mums mojančius vaikus.
Giliai į atmintį įsirėžia ir Kairo panorama iš toli: žydras dangus, plati pilka smogo juosta žemiau ir po ja Sacharos smėliu nupustyti pastatai. Dauguma jų – su ant stogo kyšančia armatūra, skirta jauniausiai kartai, kuri kažkada įsikels gyventi virš senolių ir savo jėgomis užbaigs būstą.
Saugu ar nesaugu?
Po kelionės iš draugų sulaukėme klausimų, ar Egipte jautėmės saugūs. Lyg tyčia, grįžus iš kelionės netrukus teko išgirsti apie dar vieną žiaurų išpuolį Egipte, įvykdytą mečetėje.
Ekskursijose mus lydėjęs vietinis – egiptologiją baigęs, pusamžis, liūdno veido vyrukas Michaelas – pasakojo, kad Egipte gyvenimas po 2011 m. vykusios revoliucijos nepagerėjo. Gal net kiek pablogėjo, pavyzdžiui, santykiai su kai kuriomis šalimis. Savomis akimis teko įsitikinti, kad iki šiol JAV ambasada, saugumo sumetimais, užtverta aukšta tvora ir apstatyta betoniniais blokais.
Teisingiausia į minėtą klausimą būtų atsakyti taip, kad keliaujant niekada negalima jaustis visiškai saugiai, nes tenka susidurti su nežinoma vieta, taisyklėmis ir kultūra; su nauju maistu susipažinęs skrandis kartais gali likti nepatenkintas, o nuo įspūdžių apsvaigęs budrumas – neapsaugoti savos piniginės nuo kišenvagių.
Dažniausiai bent jau viešbučių teritorijoje turistai gali pasijusti lyg atskirame, nuo pavojų izoliuotame pasaulyje, tačiau visados derėtų atminti, kad vietos tradicijų laikymasis ir rekomendacijos, kaip elgtis svečioje šalyje, yra nustatytos ne veltui ir padeda apsisaugoti nuo daugelio nemalonumų.
Dėl to šiuo metu lankantis Egipte pravartu atkreipti dėmesį į tai, kuriomis dienomis vykti į ekskursijas, o kada geriau nuo jų susilaikyti dėl mieste vykstančių streikų ar kitų neramumų tikimybės, kur apsipirkti ir ką aplankyti, o kur geriau (kol kas) nekelti kojos.
Gerų kelionių!
