Lietuviams gerai pažįstamos Graikijos salos ar Atėnai, o užsienio turistų ir pačių graikų ypač mėgstamas Peloponeso pusiasalis mums nebuvo lengvai pasiekiamas dėl labai paprastos priežasties – ilgai nebuvo tiesioginių skrydžių.
Į Peloponesą tikrai verta vykti dėl gamtos.
Paplūdimių čia netrūksta, todėl alkūnėmis su kitais poilsiautojais stumdytis nereikia. Be to, dėl šiukšlių gatvėse ar pakelėse pernelyg neišgyvenantys graikai brangina vieną pagrindinių pajamų šaltinių – turistus, todėl apšnerkšto paplūdimio Peloponese pamatyti neteko.
Tankūs spygliuočių miškai, milžiniškais žiedais nukibę medžiai, žaluma apaugusios kalvos maloniai glosto turisto akį.
Tačiau jei esate žalumos mėgėjas, į Peloponesą geriau vykti vasaros pradžioje, nes vidutiniškai lyjant dvi dienas per sezoną, kaitri saulė pamažu žalumą nusvilina.
Vienas didžiausių turistų traukos centrų – per pusantros valandos keltu pasiekiama Kefalonijos sala.
Gidas iškart nuramino, jog įspūdingos architektūros čia nepamatysi, mat 1953 metais salą supurtė toks smarkus žemės drebėjimas, kad neliko nė vieno pastato – viską teko atstatyti iš naujo.
Tačiau gamta čia – nepamirštama, saloje net auga tam tikra eglių rūšis, kuri neauga daugiau niekur pasaulyje.
Lankantis saloje verta pamatyti požeminį Melisanio ežerą, esantį urve. Jame nėra tamsu, nes tiesiai virš jo plyti nemaža ertmė, pro kurią į urvą veržiasi saulės spinduliai.
Po jį turistus plukdo laiveliais, o maždaug 15 minučių pramoga žmogui atsieina 7 eurus.
Vienos dienos Kefalonijos saloje pakaks per akis – pasimėgavus vaizdais važinėjant siaurais serpantinais ir pavalgius viename iš restoranų su vaizdu į jūrą, galima traukti atgal.
15min aplankė ir turistų būriais nusėtą Olimpiją – istorinį miestą, žinomą dėl jame rengtų olimpinių žaidynių. Jame prieš kiekvienas žaidynes uždegama olimpinė ugnis vėliau gabenama į šalį, kurioje rengiama olimpiada.
Čia galima apžiūrėti senojo olimpinio stadiono liekanas.
Senovinės Graikų architektūros gerbėjams verta valandėlę pakepti saulėje apžiūrinėjant Olimpijos archeologinėje vietovėje eksponuojamus acheologinius radinius.
Visai greta esančiame Olimpijos archeologijos muziejuje, saugomi eksponatai iš priešistorinio, klasikinio ir romėninio laikotarpio. Patekimas į šias vietas – mokamas, suaugusiajam bilietas kainuoja 12 eurų.
Vienas žymiausių muziejaus eksponatų – statula „Hermis su mažuoju Dionisu“. Gidas primygtinai reikalavo, kad apžiūrėtume statulą iš visų pusių ir atkreiptume dėmesį į itin moterišką Hermio užpakalį. Atkreipėme.
Dar vienas turistų masalas – Peloponeso šiaurinėje dalyje įsikūręs kalnų miestelis Kalavrita.
Gidas pasakojo, kad 1943 metais gruodį naciai sušaudė beveik visus kaimo vyrus, sudegino kaimą iki pamatų ir bandė mokyklos pastate gyvas sudeginti moteris, tačiau šios išsigelbėjo ir sugebėjo išgyventi vienos žiemą kalnuose.
Nuvykti į tragiškos lemties kaimą galima kalnais riedančiu siauruku – pro jo langą pažiūrėti tikrai yra ką, kartais traukinukas rieda taip aukštai, kad rasoja jautresnio turisto kakta. Tačiau iškart išlipus iš siauruko paaiškėja, kad tai ir buvo įspūdingiausia kelionės dalis.
Pati Kalavrita dabar pernelyg turistinė – centrinėje gatvėje gausu suvenyrų parduotuvėlių, kurios, atrodo, rungiasi, kurioje kvailesnės kepurės.
Tačiau man, niekniekių gerbėjai, pavyko rasti kiniškų prekių parduotuvę, kurioje nuotaiką pakėlė garsių prekės ženklų kiniškos interpretacijos.
Bet nėra tokios skriaudos, kurios neatpirktų skanūs pietūs ar vakarienė.
Kalavritoje turistai maitinami itin skaniai ir kaip kartais bebūtų gaila – gausiai.
Apskritai Graikijos maistas vertas atskiros kalbos. Geriausiai apie jį byloja beveik 2 per savaitę Peloponese 15min žurnalistės priaugti kilogramai.
Atostogaujant čia gaminimą pačiam geriau pamiršti, juolab kad ir kainos mažai kuo skiriasi nuo lietuviškų.
Mažuose pajūrio miesteliuose geriausia rinktis šviežias jūros gėrybes ir žuvį, tačiau neapvilia ir mėsiški patiekalai.
Graikai mėgsta, kad stalas būtų nukrautas taip, jog, atrodo, tuoj kojos nulūš.
Nenustebkite, jei po užtepėlių ir salotų gausite Graikijos virtuvės pasididžiavimo – mėsos ir baklažanų apkepo musakos, o po jos suprasite, jog galvodami, kad tai – pagrindinis patiekalas, skaudžiai apsigavote ir jums dar teks valgyti valgyti ir... valgyti.
Lankantis pačių graikų labai mėgstamame ir kainomis nesikandžiojančiame kurorte Arkoudi esančiame restorane ant jūros kranto „R.Q.D. Paradise“ pradžioje buvo gausiai patiekta salotų ir užtepėlių, kepto sūrio, vėliau į stalą keliavo kelių rūšių makaronai su jūros gėrybėmis, paskui pasirodė ir pačios jūros gėrybės be makaronų, o vėliau – kalnas traškios mėsos su ne ką prastesnėmis bulvėmis ir padažais.
Akims lipant ant kaktos galiausiai patiekta trijų rūšių desertų.
Dar šiek tiek pastebėjimų
Graikijoje iš viso gyvena beveik 12 mln. gyventojų, pusė jų – Atėnuose, o štai 21,5 tūkst. kvadratinių kilometrų užimančiame Peloponese – tik 1,1 mln.
- Jei planuojate keliauti iš vietos į vietą, suplanuokite laiko atsipūsti. Peloponesas platus ir retai apgyvendintas – labiausiai lankytinos vietos gerokai nutolusios viena nuo kitos, tad norint daug pamatyti, nemažai laiko teks praleisti kelyje.
- Keliaujant su grupe autobuse graikų mitus pasakojančio gido balsas labai padeda malšinti pagirias.
- Kitaip nei bandė įrodyti gidas, vietiniai puikiai susikalba angliškai, yra linksmi, nuoširdūs ir labai svetingi. Vaikštinėjant po nedidelį Pirgos miestelį sutiktas vyriškis, paklaustas kelio, tiek įsišnekėjo apie save ir regioną, kad pakvietė pasivaišinti savo gamybos vynu, marinuotomis sardinėmis, o galiausiai parodė, kokia gardi jo daryta naminukė.
- Graikijoje daug įspūdingų šventyklų, bet žiūrėkite sau po kojomis! Teko asmeniškai įsitikinti, kad jos nepritaikytos vaikščiojimui užvertus galvą, o nukritimas ant kelių tiesiai prieš kryžių dalį atostogų gali paversti apmąstymais „ką darau gyvenime ne taip.“
- Planuojant „viskas įskaičiuota“ atostogas gali būti tikras, kad maitins gerai, o jei prie viešbučio yra paplūdimys – jis bus švarus. Tačiau kaip ir kitur, renkantis tokį poilsį, kartais gali erzinti kitų poilsiautojų gausa, o milžiniškuose viešbučiuose rengiamos vakaro programos, kurių metu į mikrofoną pagal vasaros hitus žiopčioja animatoriai, priverčia prisiminti nepriklausomybės pradžioje populiariomis buvusias „beždžioniukų diskotekas“. Žinoma, programų stebėti nebūtina – galima romantiškai vakarieniauti ant jūros kranto arba naktį paklaidžioti pajūriu.
- Jei lauktuvėms vešite alyvuogių aliejaus, jį galite pirkti ir prekybos centre, tačiau atidžiau paskaitykite etiketę, ar tą, kurį ketinate įsigyti, galima kaitinti.
- Jei alyvuogių aliejaus, pačių alyvuogių ar Peloponese populiarios kalnų arbatos pirksite turistams skirtose vietose, nereiškia, kad jose būtinai bus siūloma įsigyti prastesnę prekę paaukštintomis kainomis.
15min žurnalistės kelionę į Graikiją apmokėjo kelionių agentūra „Tez Tour“, straipsnio turiniui tai įtakos neturėjo.
