Akivaizdu, kad nemokėjimas elgtis vandenyje yra itin aktuali problema Lietuvoje, mat išankstiniais duomenimis 2017–ais metais mūsų šalyje nuskendo 142 asmenys, o 2016–aisiais – net 190 asmenų. Ką vertėtų žinoti leidžiant laisvalaikį prie vandens telkinių ir siekiant pasirūpinti savo bei aplinkinių sveikata ir gyvybe pataria „Impuls plaukimo akademijos“ vyr. baseino instruktorė Modesta Ulkytė ir „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas ir gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Mokytis plaukti – nuo mažumės
Mokėjimas plaukti – išgyvenimui reikalingas įgūdis, kuris ne tik leidžia saugiai jaustis vandenyje ir palaikyti gerą fizinę formą, bet dažnai gali padėti ir išvengti nelaimingų atsitikimų. Anot M. Ulkytės, mokytis plaukti vertėtų pradėti kuo anksčiau: „Vaikų kūnai lankstesni nei suaugusiųjų, tad ir įgyti naujus įgūdžius, tokius kaip plaukimas, jiems lengviau.“
Baseino instruktorės teigimu, tėvai neturėtų vaikų mokyti plaukti patys, jei neturi tam reikiamų kompetencijų. „Norėdami gero, tačiau neturėdami pakankamai žinių, tėvai gali vaikams tik pakenkti. Nemokėdami taisyklingai kvėpuoti vandenyje, vaikai gali patirti išgąstį, po kurio, reikės ne tik mokyti vaiką plaukimo metodikos, bet pirmiausia padėti įveikti atsiradusią baimę“, – teigia M. Ulkytė.
Vyr. baseino instruktorės M. Ulkytės teigimu, mokantis plauktis kartu ugdomos ir asmeninės vaikų charakterio savybės, kaip disciplina ir savivertė, todėl ji itin džiaugiasi galėjusi prisidėti prie projekto „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 2018“. Projekto metu „Impuls“ sveikatingumo klubų instruktoriai nemokamai supažindino pradinių klasių mokinius su plaukimui būtinais įgūdžiais. „Per šiuos mokslo metus įsipareigojome išmokyti plaukti 180 mokinių. Gegužės mėnesį pasibaigusio projekto metu profesionalūs instruktoriai mokė vaikus adaptacinių pratimų prie vandens, žaidimų vandenyje, saugių šuoliukų į vandenį ir plaukimo judesių“, – pasakoja pašnekovė.
Modesta Ulkytė pripažįsta, kad nors suaugusiems mokytis plaukti gali būti sunkiau nei vaikams, daugiausia pastangų reikalauja pirmasis žingsnis. „Suaugę galvoja daug daugiau nei vaikai, tad patys save sustabdo. Svarbiausia – prisiversti ir ateiti į pirmąją treniruotę. Po to kai besimokantieji įgauna pasitikėjimą būdami vandenyje, pripažįsta, kad nėra taip sunku, kaip jie galvojo.“
Saugios atostogos
Visgi skendimo priežastys gali būti ir tiesiogiai nesusijusios su turimais įgūdžiais, todėl pradėti skęsti gali net ir patyręs plaukikas. Ilgą laiką būnant vandenyje, gali pasireikšti raumenų nuovargis ar mėšlungis, taip pat – netikėtai pasireikšti širdies ar plaučių veiklos sutrikimai.
Profesionalus gelbėtojas A. Siakki išskiria svarbiausius dalykus, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, leidžiant laiką prie vandens telkinių:
Vėliava. Griežtai draudžiama maudytis, jei prie vandens telkinio esančio gelbėtojų posto iškelta raudonos spalvos vėliava.
Ženklai. Niekada neplaukite toliau įspėjamųjų ar maudymosi vietą žyminčių ženklų.
Maistas. Pavalgius organizmo reakcija būna sulėtėjusi, tad neikite maudytis iškart po valgio.
Alkoholis. Jokiu būdu nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio. Išgėrę žmonės gali nejausti temperatūrų skirtumo, nesuvokti atstumo ar gylio, be to, dėl alkoholyje esančių medžiagų poveikio sutrinka organizmo reakcija ir orientacija.
Dugnas. Jei nusprendėte šokti į vandenį, pirmiausia ištirkite vandens telkinio dugną ir įsitikinkite, kad tai – visiškai saugu.
Čiužiniai. Įvertinkite savo plaukimo galimybes ir, jei nemokate gerai plaukti, stenkitės nesinaudoti pripučiamais čiužiniais, nes dėl galimybės nuslysti, išauga skendimo rizikos tikimybė. Taip pat nenaudokite pripučiamų daiktų, jei pučia stiprus vėjas.
Vaikai. Net ir trumpam nepalikite vaikų vienų prie vandens. Vyresniųjų brolių ar seserų priežiūra taip pat nėra geras pasirinkimas, mat nelaimės atveju jie taip pat gali pulti į paniką ir negebėti suteikti reikiamos pagalbos.
Oras. Nesimaudykite liūties ar perkūnijos metu bei sutemus.
Pavojaus akivaizdoje
Profesionalus gelbėtojas A. Siakki teigia, kad daugelis poilsiautojų dažniausiai nežino nei kokių veiksmų imtis pamačius skęstantįjį, nei kaip elgtis pačiam patekus į pavojų vandenyje. „Dažniausiai žmonės skęsta todėl, kad pajunta, jog nebegali kontroliuoti situacijos“ – patirtimi dalijasi gelbėtojas. Pašnekovas teigia, kad kiekvienam, patekusiam į pavojų, svarbiausia yra nepulti į paniką.
Profesionalus gelbėtojas pabrėžia, kad viena didžiausių poilsiautojų klaidų – tai savo plaukimo įgūdžių ir jėgų pervertimas. Žmonės, kurie puola gelbėti skęstantįjį, neįvertina į pavojų patekusio žmogaus patiriamos panikos. Tam, kad nelaimė nesibaigtų tragiškai, net ir geriausi plaukikai turėtų žinoti kaip tai daryti taisyklingai.
Penki žingsniai kaip išgelbėti skęstantįjį
Jei vandenyje pamatėte skęstantį asmenį, prieš skubėdami į pagalbą, objektyviai įvertinkite savo jėgas ir skęstančio asmens keliamą pavojų. Pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų poilsiautojų saugumu ir iškvieskite pagalbą telefonu 112.
Plaukdami skęstančiojo link, su savimi turėkite kokį nors plūduriuojantį daiktą, į kurį, panikos apimtas skęstantysis, galėtų įsikibti.
Skęstantį žmogų visada gelbėkite tik jam iš nugaros. Jei patekote į skęstančiojo gniaužtus, imkitės vieno iš būdų – uždėkite delną aukai ant veido ir stumkite jį tolyn nuo savęs. Skęstantis žmogus atsiloš atgal ir jo rankos atsipalaiduos. Kitas būdas – kartu su skęstančiuoju nerti po vandeniu. Tokiu atveju skęstančiam žmogui pasireikš išgyvenimo instinktas ir jis, paleidęs gelbėtoją, mėgins išplaukti į paviršių.
Išgelbėto ir ant kranto paguldyto žmogaus galva turi būti atlošta, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai, į kuriuos galėjo patekti vandens.
Jei reikia, skendusiajam atlikite dirbtinį kvėpavimą – pirminius gaivinimo veiksmus gali atlikti bet kuris žmogus. Jei auką gaivinate vienas, po 2 oro įpūtimų į burną, spustelėkite krūtinės ląstą 15 kartų. Jei dirbtinį kvėpavimą atliekate dviese, po kiekvieno oro įpūtimo spustelėkite krūtinės ląstą 5 kartus. Tęskite gaivinimo tol, kol žmogus atsipeikėja arba atvyksta greitoji pagalba.
