Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Gal čia ir nebūtų labai magėję užklysti, jei ne žinia apie Lietuvos dvarams nebūdingą, originalų buvusių Stasinės dvaro rūmų fasadą.
Ši dvarvietė pradėjo kurtis XIX a., kai Lančiūnavos (3 km nuo Stasinės) dvarininkų Kognovickių sūnus nusprendė tapti savarankišku ir persikelti į šalia esančias valdas.
Be rūmų Stasinės kaime tebėra išlikęs svirnas, ledainė, kalvė, vėjo malūno likučiai.
Matyt, nujausdamas Lietuvos bajorams artėjantį sunkmetį ir įsibaiminęs 1922 m. žemės reformos padarinių, Stanislovas Kognovickis Stasynę pardavė.
Nuo 1928 m. iki 1992 m. rūmuose veikė mokykla. Tad išoriškai pastatas atrodo ganėtinai gerai. Visgi, kažkoks paslaptingumo šydas sklando aplink: lyg tyčia vėjo varstomi praverti langai, sniege tarsi gėlės žydi pabirusios raudonos erškėčio krūmo uogos, o vienoje sienos nišoje – žvakė...
Gal todėl ilgai slampinėti ir nesinorėjo.
Beje, jei aplankę Stasinę trauksite link kaimyninės Lančiūnavos, dardėkite senu vieškeliu, kuris minėtus du kaimus tarsi tunelis jungia simpatiška liepų alėjos paunksme.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
