Ekspertai pataria į atostogas užsienyje lietuviams vykti ankstyvą pavasarį ar rudenį, o vasaros mėnesiais leistis į artimesnę pažintį su savo kraštu ir neapleisti kelionių po gimtąją šalį visus metus, nes nedideli atstumai leidžia kone per vieną dieną pažinti visą regioną.
Ragina nesipiktinti kainomis kurortuose per atostogų įkarštį
Daugelis lietuvių piktinasi aukštomis kainomis Lietuvos kurortuose – esą garantuotai saulėtas poilsis prie Viduržemio jūros kainuoja kone tiek pat ar net pigiau nei lietuviškame kurorte, kur niekada nesi tikras dėl gerų orų. Tačiau kasmet po 10 proc. auga atostogaujančių lietuvių skaičius – tai rodo gerėjančias finansines lietuvių sąlygas ir norą atitrūkti nuo darbinės rutinos.
VTD pastebi, kad dauguma žmonių važiuoja į Lietuvos kurortus liepą, rugpjūtį, kai kainos yra aukščiausios, todėl laikinoji Turizmo departamento vadovė kviečia vietinius planuoti atostogas gegužę, birželį ir ne vien savaitgaliais – tada kainos mažesnės. Ji taip pat siūlo nenurašyti mažiau populiarių poilsiavimo būdų – kemperių, kaimo turizmo sodybų.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Tarybos pirmininką Vytį Štelbį stebina lietuvių piktinamasis brangiai kainuojančiomis atostogomis. V.Štelbys LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“ tvirtina, kad atostogos ir neturi būti pigios, juk verslininkams apgyvendinimo ar maitinimo paslaugos turi atsipirkti. Jis pripažįsta, kad, pavyzdžiui, savaitgalio naktis liepos mėnesį kaimo turizmo sodybose yra pati brangiausia. Nors vidutiniškai už vieną naktį vienam poilsiautojui reikia mokėti 15–20 eurų, populiariausiu atostogų metu šis mokestis kyla.
Kainos restoranuose atima apetitą dėl mažos rinkos
Poilsiaujantys Lietuvoje skundžiasi aukštomis ne tik apgyvendinimo, bet ir maisto restoranuose kainomis. Nors Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė laidoje „LRT aktualijų studija“ pastebi, kad mūsų šalyje jau įsigali pasaulyje populiarus gastronominis turizmas, dalį visuomenės piktina patiekalų kainos viešojo maitinimo įstaigose. Jos teigimu, nors paskanauti geruose restoranuose jau galima ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kone visi restoranai susiduria su didele mokesčių našta, dėl kurios sunku išlaikyti gerus šefus darbo vietose.
„Mažiems restoraniukams mokestinė našta didėja, minimali alga kyla ir yra labai dideli mokesčiai. Jei lygintume airius ir lietuvius, Airijoje restoranas nuo 1500 eurų (tiek Airijoje siekia minimali mėnesinė alga) valstybei moka apie 50 eurų, o mes – 200–300 eurų. 17 šalių naudojasi sumažintu PVM būtent pagamintam maistui“, – pavyzdį pateikia Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Jos tikinimu, Lietuvos restoranus, kaip ir užsienio, pasiekia tie patys produktai iš Europos, tad jų kainos tokios pačios, bet Lietuvai pakonkuruoti su kitomis šalimis ir nuleisti kainas maitinimo įstaigose esą nėra galimybių dėl pernelyg mažos rinkos. E.Šiškauskienė sako, kad šiuo metu maitinimo įstaigų vadovų tikslas – pakelti atlyginimus ir išlaikyti personalą visą sezoną.
Kviečia mesti sau iššūkį
„Lietuva yra nuostabi šalis keliauti visais keturiais metų laikais – tai yra mūsų stiprybė.[...] Jei matome, kad užsienio turistų pas mus daugėja šiltuoju metų laiku, tai mes, vietiniai, nesvarbu, koks oras, (...) keliaujame vis daugiau. Vietinio turizmo bumas, kuris prasidėjo prieš 3–4 metus, iki šiol neslūgsta. Keliauti po Lietuvą tapo madinga. Tikiuosi, kad ta mada niekada nesibaigs“, – laidoje „LRT aktualijų studija“ vylėsi laikinoji VTD vadovė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Pasaulį reikia pažinti, tai lavina mūsų suvokimą, kultūrinę savivoką, sako laikinoji VTD vadovė, bet tikina, kad atostogų kokybė Lietuvoje ir užsienyje gali būti vienoda. „Mes esame Šiaurės Europa ir galime pasiūlyti tiek užsienio, tiek vietiniams turistams visai kitokius dalykus nei Turkija ar Ispanija. Svarbiausia, kad turistai visą dieną Lietuvoje gali leisti labai aktyviai: apstu pažintinių takų, apžvalgos bokštų, žygių dviračiais, kelionių vandens transportu. Mūsų orai tinkami iškyloms, visą dieną galima leisti laiką gamtoje – reikia tuo naudotis“, – sako I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kaimo turizmo asociacijos Tarybos pirmininkas V.Štelbys kaip turizmo Lietuvoje privalumą įvardija šalies dydį – esą suplanavus maršrutą per vieną dieną galima apžiūrėti visą regioną ir negalvoti apie nakvynes.
Laikinai VTD direktorės pareigas einanti I.Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad kartais patys save labai apribojame ir bijome išeiti iš komforto zonos. Ji siūlo nesidrovėti išbandyti nakvynę palapinėje, kemperyje ar kaimo turizmo sodyboje, apsilankyti nemokamuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, užlipti į apžvalgos bokštus – visa tai nemokama ir atskleidžia vietos ypatingumą. Ekspertė sako, kad patys labai mažai žinome apie savo kraštą ir reikia nebijoti pasijauti turistu net savo gimtajame krašte – eiti į ekskursijas, apsilankyti turgavietėse. Pavyzdžiui, Marijampolėje ekskursijas veda marijonų vienuolės, Šiauliuose vedamos ekskursijos pagal populiarią Rimanto Kmitos knygą „Pietinia kronikas“.
