Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį feisbuke, po nuotolinio susitikimo su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu ir Estijos Vyriausybės vadovu Juriu Ratu, pranešė: „Žinia dėl sienų kirtimo: sutarėme, jog visos trys Baltijos šalys tinkamai suvaldė koronaviruso plitimą. Be to, mes pasitikime vieni kitų sveikatos apsaugos sistemomis. Todėl nuo gegužės 15 dienos naikiname ribojimus Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams, keliaujantiems tarp Baltijos valstybių.“
Jis pabrėžė, kad Baltijos šalių piliečiams, grįžtantiems iš kitų užsienio valstybių, pareiga dvi savaites saviizoliuotis išlieka. „Tik tai jie galės daryti savo gimtosiose šalyse“, – rašė premjeras.
Jis taip pat paskelbė, kad dėl sienų atvėrimo Lietuvos ir Lenkijos piliečiams pirmadienį sutarė su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu. „Laisvas sienos kirtimas ir dviejų savaičių izoliacijos reikalavimas nebus taikomas tiems žmonėms, kurie vyks darbo, verslo ar studijų reikalais. Šis palengvinimas įsigalios nuo gegužės 11 dienos“, – aiškino S.Skvernelis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad ruošiamos tvarkos, kurių, atvėrus sienas, Baltijos šalys turės laikytis.
„Sutarta, kad dar šią savaitę atsakingos institucijos, epidemiologai, infektologai sudėlios bendras tvarkas, pasiūlymus, kurių turėtų laikytis visos trys Baltijos šalys, kad būtų galima judėti be papildomos kontrolės ir apribojimų“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Veryga.
Kas bus leidžiama?
Vyriausybė nusprendė leisti:
- Į šalį atvykti Europos Sąjungos piliečiams, kurie atvažiuoja darbo, verslo ar studijų klausimais;
- Asmenims iš Latvijos ir Estijos (nepriklausomai, su kokiu tikslu)
- Asmenims, turintiems nacionalinę vizą bei atvykstantiems darbo, verslo ar studijų reikalais
Privaloma 14 d. izoliacija atvykusiems iš užsienio ir toliau galios, daromos tik kelios išimtys:
- Asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš Estijos ar Latvijos;
- Asmenis, grįžusiems ar atvykusiems darbo, verslo ar studijų reikalais iš Lenkijos;
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 14 d. saviizoliacijos reikalavimas galios kitų šalių ES piliečiams, kurie atvažiuoja darbo, verslo ar studijų klausimais.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir toliau organizuos visų asmenų, grįžusių ar atvykusių iš užsienio valstybių, patikrinimą dėl COVID-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) simptomų, tačiau tai negalios atvykstantiems ar grįžtantiems iš Latvijos ir Estijos.
Be to, atvykstantiems į Lietuvą automobiliu bus leista važiuoti ir dar per tris naujus punktus, siekiant išvengti spūsčių Latvijos ir Lenkijos pasieniuose:
- Būtingė-Rucava, (nuo gegužės
- Smėlynė – Medumi,
- Lazdijai – Aradninkai,
- Kalvarija–Budziskas,
- Saločiai–Grenstalė.
Atsiranda ir daugiau galimybių į Lietuvą grįžti keltais. Bus leidžiama parplaukti ir (ar) gabenti lengvuosius asmeninės paskirties automobilius keltais, kursuojančiais maršrutais tarp Kylio/Rostoko/Travemiundės ir Klaipėdos. Tačiau tik tais atvejais, kai nėra vykdomas keleivių įlaipinimas tarpiniuose uostuose, o persėdimo į kitą keltą tarpiniame uoste metu užtikrinamas minimalus kontaktas su pašaliniais asmenimis.
Primename, kad nuo gegužės vidurio iš Vilniaus oro uosto pradedami ir keli reguliarieji keleiviniai skrydžiai.
Taip pat vėl nuo gegužės 14 d. 18:00 val. iki gegužės 31 d. 24:00 val. atnaujinama laikina vidaus sienų kontrolė vykdant patikrinimus į Lietuvos atvykstančių ir iš Lietuvos išvykstančių asmenų prie vidaus Europos Sąjungos sienos:
- Tarptautiniuose oro uostuose;
- Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste;
- šiuose tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose:
- su Lenkijos Respublika: Kalvarijos PKP; Lazdijų PKP; Šeštokų PKP;
- su Latvijos Respublika: Būtingės PKP; Saločių PKP; Smėlynės PKP.
Ateityje galėtų prisidėti Lenkija ir Suomija
Baltijos šalims atkūrus laisvą judėjimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ateityje į šią erdvę galėtų būti įtrauktos Lenkija ir Suomija, trečiadienį pareiškė Latvijos prezidentas Egilas Levitas.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis anksčiau užsiminė, kad bendra zona ateityje galėtų apimti ir Lenkiją, o estai svarsto, kad galėtų prisidėti ir suomiai.
Išskirtiniame interviu BNS Latvijos prezidentas sakė remiantis tokį siūlymą, tačiau pabrėžė, kad priimant sprendimus būtina įvertinti epidemiologinę situaciją.
„Anksti ryte mūsų premjeras surengė konferenciją su Lietuvos ir Estijos ministrais pirmininkais šiuo klausimu. Tikslas – sukurti bendrą Baltijos zoną, kurioje būtų leidžiama judėti žmonėms ir [gabenti] maisto produktus, nes mūsų trijose šalyse pandemija yra mažiau išplitusi negu kitose Europos dalyse. Taigi, tai yra pirmoji zona Europoje, kur galime atidaryti sienas“, – kalbėjo E. Levitas.
„Vakar Lietuvos premjeras Skvernelis taip pat sakė, kad galbūt Lenkija taip pat galėtų būti pakviesta prisidėti, nes padėtis Lenkijoje yra panaši į padėtį Baltijos šalyse – mažiau pavojinga negu Europos vakarinėje dalyje. Estija savo ruožtu galvoja, kad galbūt ateityje taip pat būtų pakviesta Suomija, nes Suomijoje padėtis irgi yra geresnė“, – teigė jis.
„Trys Baltijos šalys būtų tokios zonos branduolys, siekiant atkurti Europoje įprastą padėtį. Vis dėlto galbūt Europoje galėtume sukurti platesnę šiaurės rytų Europos zoną, apimančią Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Tačiau tai priklausys nuo epidemiologinės padėties, taip pat nuo vyriausybių politinių sprendimų. Vis tik aš asmeniškai tvirtai palaikau tokią idėją“, – sakė Latvijos prezidentas.
