Sakoma, kad bažnyčios vargonais, kurį laiką taip pat buvusiais didžiausiais pasaulyje, yra grojęs pats Wolfgangas Amadeus Mozartas.
Į viršų – per pusvalandį
Jei norite aplankyti Ulmą – fiziko Alberto Einsteino gimtinę, nebūtinas nei žemėlapis, nei navigacijos sistema. Važiuodami mašina ar traukiniu maršrutu Štutgartas-Miunchenas, tamsią bokšto smailę tikrai pamatysite.
Tuomet tereikia išsukti iš greitkelio ar iššokti stotyje ir traukti jos link. Nuo stoties vedanti parduotuvių pilna pėsčiųjų gatvė atsiremia į bažnyčią. Ši stovi pačiame senamiesčio centre. Priešais – didelė aikštė, nuolat pilna žmonių.
Trečiadienių ir šeštadienių rytais įsikuria turgus, kuriame galima įsigyti vaisių, daržovių, natūralių sulčių, mėsos ir duonos gaminių, sūrio, gėlių, karštų dešrelių ir kitų skanėstų.
Gruodį prekeiviai turi trauktis į šoną, mat aikštėje atsidaro Kalėdų mugė. O kitomis dienomis per aikštę skuba praeiviai ar žioplinėja turistai, privilioti garsiojo statinio.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vokiečiai Kalėdų dvasios ieško aukščiausios pasaulyje bažnyčios papėdėje
Įspūdį daro daugelis skaičių, apibūdinančių gotišką bažnyčią. Jos ilgis – 140 m, plotis – 59 m, bendras plotas – 8 260 kv. m. Erdvės pakanka susėsti 2 tūkst. žmonių, o viduramžiais, kai dar nebuvo klauptų, tilpdavo visi 20 tūkst. – keturiskart daugiau, nei gyveno mieste.
Pagrindinės navos aukštis – 42 m, bendras statinio tūris – 190 tūkst. kub. m. Tai maldos namams pelnė didžiausios protestantų bažnyčios Vokietijoje titulą.
Bažnyčia pelnytai vadinama aukščiausia pasaulyje. Įspūdingas ne tiek pagrindinės statinio dalies, kiek jo bokšto aukštis – bemaž 162 m.
Dėl dydžio žmonės ją laiko katedra (vokiškai statinys taip ir vadinamas – Ulmo katedra – Ulmer Münster, o malonybiškai – Münster unserer lieben Frau arba Katedra, mūsų mylima ponia), bet formaliai tokio statuso ji neturi, mat šis miestas niekada nebuvo vyskupystės centras.
Viurtembergo evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas reziduoja Štutgarte.
Bet bažnyčia pelnytai vadinama aukščiausia pasaulyje. Įspūdingas ne tiek pagrindinės statinio dalies, kiek jo bokšto aukštis – bemaž 162 m.
Manoma, kad bokštas sveria 51,5 tūkst. tonų. Iki XX a. katedra buvo ketvirtas pagal aukštį statinys pasaulyje, nusileidusi tik Eifelio bokštui (300 m), Vašingtono paminklui (169 m) ir Turine stovinčiam „Mole Antonelliana“(168 m), kuris buvo sumanytas kaip sinagoga, tačiau dabar yra Nacionalinis kino muziejus – aukščiausias muziejus pasaulyje.
Nebijantys aukščio ir nekamuojami klaustrofobijos gali užkopti iki nedidelės apžvalgos aikštelės 143 m aukštyje. Tai atsieis nedaug – 4 eurus už bilietą ir mažiausiai 25 minučių jūsų laiko, jei pakeliui nesustosite pasidairyti aplink, pafotografuoti ir atgauti kvapo.
Iš pradžių lipti nesudėtinga – tereikia aukštai kelti kojas, mat tūkstančių tokių pačių kopėjų nuzulinti laiptai gana statūs.
Be to, statytojai žemutinėje bažnyčios dalyje įrengė dvejus laiptus, tad kylant į viršų nereikia stoviniuoti, kad praleistum tuos, kurie jau leidžiasi. Deja, laiptai, gana siauri ir sukasi spirale kone vietoje, tad retkarčiais tenka sustoti, kad galva atsisuktų atgal.
Paskutinė dalis – ten, kur bokšto smailė visai susiaurėja, – sudėtingiausia, nes vietos ant daugiau nei 100 pakopų laiptų užtenka tik vienam žmogui.
Pakeliui į viršų porą kartų reikia stabtelėti ilgesniam laikui: pirmiausia – kad pereitum prie kitų laiptų, paskui galima šiaip pasidairyti į aplinkinę panoramą.
Paskutinė dalis – ten, kur bokšto smailė visai susiaurėja, – sudėtingiausia, nes vietos ant daugiau nei 100 pakopų laiptų užtenka tik vienam žmogui.
Taigi, lankytojai gali arba lipti, arba leistis žemyn: eismas dviem kryptimis vienu metu neįmanomas.
Į šią siaurumą lįsti nebūtina – jei daugiau nei 600 pakopų nuvargino, galima truputį atsipūtus ir įamžinus Ulmą iš viršaus leistis žemyn.
Verta įveikti ir visas 768 pakopas – prieš akis atsiveriantis vaizdas atpirks skaudančius raumenis. Iš tokio aukščio puikiai matyti ne tik Ulmo ir Naujojo Ulmo, kuris įsikūręs visai šalia, kitapus šiuos miestus ir dvi žemes (Badeną-Viurtembergą bei Bavariją) skiriančio Dunojaus, panorama. Jei oras skaidrus, tolumoje galima įžiūrėti net Alpių viršukalnes, stūksančias už 170–190 km.
Atėmė titulą iš Kelno katedros
Didingo architektūros ir inžinerijos šedevro kertinis akmuo buvo padėtas 1377-aisiais. Tuo metu parapijos bažnyčia stovėjo anapus laisvojo imperijos miesto sienos.
Miestelėnai nusprendė pastatyti naujus maldos namus arčiau centro ir surinko tam pinigų. Darbo ėmėsi architektas Heinrichas Parleris, bet netrukus jį perdavė broliui Michaeliui.
Prasidėjus reformacijai, miestelėnai nusprendė tapti protestantais, o bažnyčia paversta liuteroniška, bet užsidegimas ją užbaigti atvėso.
Pagal pirminį sumanymą, trys bažnyčios navos turėjo būti vienodo aukščio su vienu bokštu vakarų pusėje ir dviem virš choro vietos.
1392 metais projekto vadovu paskirtas vienas iš garsiausių to meto architektų Ulrichas Ensingenas, prisidėjęs ir prie Strasbūro katedros statybų, planą pakeitė – tai jo iniciatyva vakarinis bokštas šovė į dangų ir pranoko kitus.
Katalikams skirta bažnyčia buvo pašventinta 1405-aisiais. Bet 1492 metais, kai per pamaldas bažnyčioje su nebaigtu bokštu nuo aukšto skliauto atitrūko du akmens luitai, statybos darbai sustojo.
Bokštas tuomet buvo pasiekęs pusę dabartinio aukščio. Per artimiausius dešimtmečius projektas buvo pakeistas, o statinys sutvirtintas, kad nesugriūtų.
Prasidėjus reformacijai, miestelėnai nusprendė tapti protestantais, o bažnyčia paversta liuteroniška, bet užsidegimas ją užbaigti atvėso. Dar ir pinigai miesto ižde išseko, tad Ulmo taryba 1543-aisiais, kai pagrindinis bokštas buvo jau 100 m aukščio, darbus sustabdė.
Tris kitus šimtmečius katedroje buvo atliekami tik smulkūs remonto darbai, o 1838 metais ji apskritai paskelbta griuvėsiais. Kaip tik tuomet žmonių entuziazmas atgijo – jie ėmė rinkti pinigus ir mokėti specialius mokesčius, tad 1890-aisiais bokštą pavyko užbaigti – ir net aukštesnį, nei planuota.
Vos 4 m žemesnį bokštą turinti Kelno katedra, pastatyta dešimtmečiu anksčiau, neteko aukščiausios pasaulio bažnyčios vardo. Anuomet viršų paėmė ambicijos aplenkti kitus, bet ateityje nieko panašaus turbūt nebebus. Daugiau nei per 100 metų nė viena nauja bažnyčia nepaveržė titulo iš Ulmo.
Atlaikė bombardavimą per karą
Antrojo pasaulinio karo metais Ulmui teko atlaikyti nemažai bombų. Per pragaištingiausią sąjungininkų bombardavimą 1944 metų gruodžio 17 dieną miestas buvo gerokai apsgriautas, žuvo šimtai žmonių. Laimė, bažnyčia – vienas puikiausių vokiškos gotikos pavyzdžių – išliko beveik nepaliesta.
Bažnyčia turi 13 varpų, sveriančių nuo 40 kg iki bemaž 5 tonų. Iki 1953 metų jais buvo skambinama rankomis.
Didingas ne tik pats statinys, bet ir jame esančios meno vertybės – viduramžių skulptūros, XVI a. altorius (originalųjį per reformaciją sunaikino ikonoklastai – paveikslų ir figūrų kulto priešininkai). Ankstesni vargonai jiems taip pat užkliuvo.
Naujaisiais 1763 metais grojo pats austrų kompozitorius W.A.Mozartas. Keletą amžių jie buvo didžiausi pasaulyje.
Bažnyčia turi 13 varpų, sveriančių nuo 40 kg iki bemaž 5 tonų. Iki 1953 metų jais buvo skambinama rankomis. Kasmet gruodžio 17-ąją, lygiai 19.15 val., didžiausias varpas, vadinamas Gloriosa, skamba ketvirtį valandos – taip prisimenamas 1944-ųjų bombardavimas.
Dešinėje nuo klauptų galima rasti kertinį akmenį, ant kurio pavaizduotas tuometis miesto meras Ludwigas Krafftas, su žmona kraunantis būsimosios bažnyčios maketą ant architekto H.Parlerio pečių.
Šis atrodo gerokai susirūpinęs dėl projekto apimties ir to, ką sumanė pastatyti. Žvelgiant į praėjusius šimtmečius galima patvirtinti, kad architektas neklydo.
Ant stogo, netoli bokšto smailės, įsitaisęs bažnyčios, o kartu ir Ulmo simbolis – žvirblis, kurį galima pamatyti tik aukštai užsiropštus. Legenda byloja, esą statybos metu buvo sunku pro miesto vartus įtempti kai kurias didžiules sijas.
Ką daryti, statytojams pakuždėjo tie maži paukšteliai, sukantys lizdus ir susiduriantys su panašia problema, kai snape tenka parsinešti ilgesnę šakelę. Žvirbliai šakeles į lizdą įkišdavo pasukę išilgai. Darbininkai rąstus, priešingai, ant vežimų guldydavo skersai.
Tiesa, ant stogo iš tiesų esą vaizduojamas balandis, snape nešantis alyvos šakelę, kaip pasakojime apie Nojaus arką, bet ilgainiui žmonės figūrą ėmė laikyti žvirbliu.
Panašu, kad jis ulmiečiams yra svarbus, – miestas pilnas įvairių formų, dydžių ir spalvų šių paukščių figūrų, o gyventojai save net vadina Spatzen (vok. žvirbliais).
Čia galite pamatyti dar daugiau Ulmo katedros nuotraukų, o čia – paskaityti lankytojų įspūdžių apie pačius maldos namus ir kopimą į aukštąjį bokštą.
Aukščiausios pasaulio bažnyčios:
161,5 m – 1890 m. pastatyta Ulmo katedra
158 m – 1989 m. pastatyta Mūsų taikos ponios bazilika Jamusukre (Dramblio Kaulo Krantas) – didžiausia ir aukščiausią kupolą pasaulyje turinti bažnyčia
157,4 m – 1880 m. pastatyta Kelno (Vokietija) katedra, iki 1884 m. buvusi aukščiausia pasaulyje
151 m – 1876 m. pastatyta Roueno (Prancūzija) katedra, 1876–1880 m. – aukščiausias pasaulyje pastatas
1473 m – 1847 m. pastatyta Šv. Nikolajaus katedra Hamburge (Vokietija), 18470–1876 m. – aukščiausias pasaulyje pastatas, po Antrojo pasaulinio karo liko tik bokštas
144 m – 1439 m. pastatyta Strasbūro (Prancūzija) katedra, 1625-1847 m. – aukščiausias pasaulyje pastatas
137 m – 1570 m. pastatyta Stepono katedra Vienoje (Austrija)
134,1m – 1924 m. pastatyta Naujoji katedra Lince (Austrija)
132,8 m – 1878 m. pastatyta Šv. Petro bažnyčia Hamburge (Vokietija) – jau antrasis sąrašo objektas šiame mieste
132,5 m – 1626 m. pastatyta Šv. Petro bazilika Vatikane, 1626–1989 m. – didžiausia pasaulyje bažnyčia su aukščiausiu kupolu
Trečioji šiame sąraše galėtų būti Linkolno katedra (Jungtinė Karalystė), pastatyta kur kas anksčiau už minėtas bažnyčias – 1311 m. ir buvusi 159,7 m aukščio. 1311–1549 m. ji buvo aukščiausias pasaulyje pastatas, bet tuomet bokštas apgriuvo ir teliko 83 m aukščio.
Jei kada nors bus baigta, aukščiausia (172 m) taps Barselonoje statoma Šventosios šeimos bažnyčia.
