Šalies salos pilnos saulės, šilumos, energijos ir gyvybės. Kiekvienas paplūdimys kviečia įmerkti kojas į nuostabaus žydrumo vandenį ar pasideginti ant uolėtų skardžių, o baltos namų sienos ir mėlyni jų langai ragina trauktis fotoaparatą.
Tačiau už nutaikyto kadro – visai nebeidiliška tikrovė. Minios iš kruizinių laivų pasipylusių turistų, šeimos su mažais vaikais užlieja Mikono gatves, kurių jaukumo per žmones ir nesimato. Galybė jų yra ir toje vietoje, kur geriausiai matyti nuostabų saulėlydį virš miesto. O kur dar garsenybės, kurios čia atvyksta su grandiozine palyda.
Žurnalistui Harrisonui Jacobsui nusileidus Mikono saloje ir įsėdus į viešbučio atsiųstą automobilį (beje, visoje saloje yra tik apie 30 taksi – sėkmės pasigauti vieną), vairuotojas išdavė paslaptį: „Palikite Mikoną kaip galima greičiau“.
Į šeštą dešimtį įkopęs Michaelis save vadino „finansiniu pabėgėliu“ iš Atėnų – į salą atvyksta padirbėti vasaros mėnesiais. Jis keliautojui davė auksinį patarimą – norint pasimėgauti Graikija, reikia pabėgti iš populiarių salų, tokių kaip Mikonas ir Santorinas.
„Mikonas nėra tikroji Graikija. Pažiūrėkite į žemėlapį, susiraskite salas, kuriose nėra oro uostų, ir vykite ten. Bet kuri tiks – jos visos labai gražios“, – patarė vairuotojas.
Vakarą žurnalistas praleido Mikone – vaikščiojantis tarp minios turistų, besidairydamas į prabangius restoranus ir parduotuves, kur kainos priverstų žagtelti ir niujorkiečius.
Kitą dieną H.Jacobsas paklausė vairuotojo patarimo – pasirinko 40 minučių kelionę keltu į Tiną, kuriame nėra oro uosto. Tai, ką rado ten, buvo žymiai artimiau tai Graikijai iš fantazijų – vėjo nugairintas jaukus miestelis, palei kantrą vinguriuojantis kelias, tavernos, kuriose šurmuliuoja patys graikai.
Be to, viskas perpus ar dar daugiau pigiau nei Mikone ar Santorine.
Žurnalistas tą daryti pataria ir visiems, norintiems pajusti Graikiją – geriau šokinėkite su keltu per salas, kuriose nėra oro uostų.
