„Kelionė bus ilga – tokia, apie kokią ir svajojau, – prieš kelionę pokalbį pradėjo Aurimas, kuris šeštadienį anksti ryte išvyko iš Kauno, o į namus grįš tik rugsėjo antroje pusėje. – Kadangi mėgstu keliaudamas visada padaryti ratą ir kelionės pabaigoje grįžti ten, iš kur ir pradėjau, kelionė išsiplėtė per 9 šalis. Tai Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Norvegija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija. Nors daugiau nei pusė iš šių šalių nepriklauso Skandinavijai, tačiau didžiausias kilometražas bus būtent joje, todėl kelionę ir pavadinau 9000 km aplink Skandinaviją.“
Nors ir bus apvažiuotos šalys, kurias skalauja Baltijos jūra, Aurimas su jūra nenori sieti savo kelionės. „Manes ji nedomina – tiek savo kraštovaizdžiu, tiek atkarpa. Norėjau plačiau užsimoti ir išnaršyti Norvegijos pakrantę palei Šiaurės jūrą“, – pasakojo jis.
Kelionių virusas, už kurį net kritikuojamas
Ilgos kelionės dviračiu Aurimui ne naujiena. Ši transporto priemonė jau kelerius metus užima didelę jo gyvenimo dalį. „Mano manymu, tai optimaliausia transporto priemonė pažinant naujas vietoves, šalis, kultūras. Ne per lėtas ir ne per didelis greitis leidžia tai padaryti kuo puikiausiai“, – tikino jis.
Į pirmą ilgą kelionę dviračiu Aurimas leidosi 2015 m. Tąkart vyko į Norvegiją aplankyti draugo ir buvo pakerėtas tiek tos šalies, tiek tokio keliavimo tipo. „Todėl po 4 metų tvirtai nusprendžiau vėl leistis į Skandinavijos kraštą, tik šį kartą maksimaliai jį ištyrinėti ir nepalikti nieko užnugaryje“, – dėstė keliautojas.
Nors yra patyręs daug nuotykių – yrėsi per visą Nemuną nuo ištakų Baltarusijoje ir Klaipėdos uosto, dviračiu mynė per Namibijos dykumą, kelis mėnesius tyrinėjo Balio salą, ta pati pirmoji kelionė dviračiu į Norvegiją jam vis dar yra „numeris vienas“. „Tada man buvo 21. Dviračiu atmyniau iš Kauno iki Klaipėdos, persikėliau per Baltijos jūrą į Švediją. Jaučiausi, lyg bučiau kėlęsis į kitą žemyną – visiškai atskirtas nuo Lietuvos ir jų žmonių. O tas jausmas, kad esi vienas kaip pirštas svetimoje šalyje, buvo kažkas wow. Tas atotrūkis nuo Lietuvos vis motyvavo lėkti ir tolti, kiek tik įmanoma. Tik aš visada ilgiuosi Lietuvos gamtos, miestų, šnekos“, – prisiminė Aurimas.
Dėl praėjusių metų savo žygio į Balio ugnikalnį jis šiemet buvo apdovanotas „Metų Kolumbo“ titulu, tačiau sulaukė ir nemažai kritikos iš kitų keliautojų, kelionių ekspertų. Aurimas kritikuotas už neatsakingumą, kuris jau toli peržengia nutrūktgalviškumo ribas. Tuo metu, kai jis kopė į Angungą, vietos pareigūnai buvo uždraudę tą daryti – toks žygis į aktyvų ugnikalnį buvo pernelyg pavojingas. Nepaklūstantieji – kaip Aurimas – rizikavo ne tik savo, bet ir gelbėtojų, jeigu jų jam prireiktų, sveikata bei gyvybėmis.
Į tokią kritiką Aurimas atsakė lakoniškai – kad išvis „kalbant apie kalnus ir ugnikalnius saugumo tema šnekėti naivoka“. „Ten bet kas gali nutikti, ir nesvarbu, ar leidžiama lipti, ar ne. Į Everestą leidžiama kopti, bet šiuo metu ten nespėjama nurinkinėti lavonų, tad pasakymas „galima – negalima“ yra reliatyvus“, – savo nuomonę išdėstė jis, pridurdamas, kad prieš kelionę buvo apsidraudęs - nelaimės atveju jo gelbėjimo išlaidos būtų apmokėtos.
Kokie iššūkiai laukia šioje kelionėje
Šios vasaros Aurimo kelionė tikriausiai nebus tokia ekstremali ir prieštaringa, bet pavojingų iššūkių ir čia gali pasitaikyti. „Šiaurės kalnai ir stiprus vėjas nuo jūros, manau, bus rimti iššūkiai. Tačiau kuo sunkesnę atkarpą įveiki, tuo ilgiau paskui tai atsimeni po kelionės, – sakė jis. – Žinoma, dar Suomijoje yra truputį meškų, labai norėtųsi jų pamatyti iš pagarbaus atstumo. O jei pamatysiu iš nepagarbaus, teks suktis iš situacijos.“
Sunkiausia atkarpa keliautojo lauks Norvegijos šiaurėje. Per Lietuvą, Latviją, Estiją jis stengsis pravažiuoti trumpiausiu keliu iki Talino, iš kurio keltu persikels į Helsinkį. Per Suomiją leisis ne palei jūrą, o daugiau per miškus ir palei ežerus. „Tai bus tarsi rami meditacija prieš Norvegijos serpantinus“, – teigė jis.
Norvegijoje ir Švedijoje maršrutas drieksis palei lankomiausias vietoves – Atlanto kelią, Trolių kelią, Lofotenų salas ir kitas lankytinas vietas. „Kitaip tariant, pamatysiu viską. Danijoje, manau, truputį patyrinėsiu senamiesčius ir per ilgiausiai ten neužsibūsiu. Vokietiją įtraukiau į maršrutą vien dėl Berlyno. Kartą teko pabuvoti ten, ir labai patiko. Dėl istorinio paveldo ir karo muziejų nepagailėsiu keleto šimtų kilometrų ir ten nuvažiuosiu. Kaip ir Vokietijoje, taip ir Lenkijoje, aplankysiu vieną kitą žymesnę pilį ir vėl parsirasiu namuose“, – maršruto planus dėstė Aurimas.
Nors maršrutą vaikinas susidėliojęs gana tikslų, nakvynes planuoja tik Baltijos šalyse – vėliau leis sau neįsisprausti į rėmus, kiek per dieną reikia nuvažiuoti. „Minsiu kasdien, tačiau jei bus pasakiškas vaizdas ar įdomūs lankytini objektai, tikrai vieną kitą naktelę praleisiu vienoje vietoje“, – pasakojo jis.
Dviratis tik iš šalies gali atrodyti pigus keliavimo būdas
Be būtiniausių daiktų – palapinės, miegmaišio, higienos reikmenų, atsarginių dalių, įrankių – nemažą dalį mantos ant Aurimo dviračio sudaro elektronika. Jis savo kelionėse filmuoja, dalijasi įspūdžiais socialiniuose tinkluose, tad į kelionę kraunasi ir saulės baterijas, kompiuterį, kameras, baterijas, kalną laidų. „Tada – dar atsarginių laidų ir dar daugiau baterijų, ir taip gaunasi užburtas ratas“, – niuansus pasakojo jis. Elektronikos susikrovimas kelionei, pasak jo, ir kainavo daugiausiai finansų, nervų ir papildomo svorio.
„O dėl fizinio pasiruošimo nesijaudinu. Kiekviena kelionė prasideda nelengvai, pirmąsias kelias dienas skauda raumenis, bet vėliau kūnas adaptuojasi prie režimo“, – iš patirties kalbėjo Aurimas.
Nesibaimina jis ir kelis mėnesius nakvoti ne patogioje lovoje, o palapinėje – jam pastarojoje net patogiau. „Jei atvirai, tai jau senai svajoju, kada paliksiu namus ir leisiuosi į nematytas vietoves. Kol sėdžiu namuose ir dirbu savo mylimus darbus, dažnai pagalvoju, kad kaip ir smagu, ir viskas gerai einasi, bet tuo pačiu kažkoks ir gyvenimo švaistymas. Tik judėdamas ir pamatydamas naujas vietas jaučiuosi, kad gyvenu. Ir nesvarbu – ar dviratį mindamas, ar baidare plaukdamas. Todėl vėliau galėsiu sakyti sau, kad, „per 2019 metus 4 mėnesius aš tikrai gyvenau‘‘, – sakė Aurimas.
Aurimo pasaulėžiūra pasikeitė ne taip ir seniai. 2013 m. jis baigė architektūros studijas, ir kaip pats, sakė, galvojo būti darboholiku ir karjeristu. Tačiau pradėjęs dirbti greitai suprato, kad darbas nuo 8 iki 17 val. kasdien – ne jam, ir metęs darbą pagal profesiją prisiminė seną hobį – filmavimą. Pagrindines pajamas jis dabar ir gauna iš šios veiklos, nevengia ir atsitiktinių darbų.
„Visgi, taip kaip aš keliauti kitiems žmonėms stabdis būna dažniausiai ne pinigai, o nusistatymai, įsipareigojimai bei prioritetai. Visi turi šeimas, kažkokį turtą, paskolas... Kitaip tariant – didžioji dauguma yra įtrauka į rutinos ratą, iš kurio ištrūkti yra be proto sunku. Aš vardan tokių kelionių neprisirišu prie žmonių, neperku, ko nereikia, stengiuosi išnaudoti visas galimybes užsidirbti. Gal tai ir yra ilgų kelionių kaina?“, – svarstė jis, paklaustas, kiek tokia kelių mėnesių kelionė jam kainuos.
Dviratis tik iš šalies gali atrodyti pigus keliavimo būdas. Jūs mano maršrutą automobiliu apskrietumėte kur kas pigiau.
Prisiminęs savo praėjusių metų dviejų mėnesių kelionę Balio saloje, Aurimas sakė girdėjęs pasakų, neva jis – turtingų tėvelių vaikelis. „Bet viso labo man visa kelionė kainavo 1900 Eur“, – atskleidė jis.
Tiesa, šios vasaros kelionė atsieis brangiau. Aurimas ima daugiau turistinės įrangos, elektronikos, o ir maistas Skandinavijos šalyse bus brangesnis. „Jau šiuo metu esu išleidęs apie 1500 Eur įrangai, elektronikai, dviračio detalėms. O pačio keliavimo metu, pasiskaičiavau, maistui išleisiu apie 2000 Eur. Dar reikėtų apie 500 Eur turėti nenumatytiems atvejams, muziejams ir pan. Taip kad iš savo patirties galiu pasakyti, kad dviratis tik iš šalies gali atrodyti pigus keliavimo būdas. Jūs mano maršrutą automobiliu apskrietumėte kur kas pigiau“, – juokėsi jis.
Tačiau keliautojas pabrėžia, kad kelionei juk ne pinigai svarbiausia, o savo tikslų įgyvendinimas, pasimėgavimas hobiu. „Kaip kaip žvejas neskaičiuoja, kiek pinigų išleidžia meškerėms ir ritėms, taip ir aš negailiu nė cento savo svajonių kelionėms“, – tikino Aurimas.
Kelionė – tik vienam
Aurimas į daugelį savo kelionių išvyksta vienas. Yra minęs ir su bendraminčiais, tačiau tikina, kad vienam keliauti paprastai daug lengviau. „Nesi nuo nieko priklausomas, prie nieko nereikia taikytis. Darai čia, dabar ir tai, ką nori. Tai labai reikšmingas faktorius, jei nori pailsėti“, – savo požiūrį dėstė jis.
Jo nuomone, keliaujant keliese neišvengiamai dėl skirtingų nuomonių atsiranda ir ginčų, o jeigu keliauji ilgesnį laiką – tai ir nesantaika. „ Kol žmogus to nepatiria, netiki“, – aiškino jis. Vienumos Aurimas nesibaimina. Sako, kad jeigu norės pasikalbėti – juk bus galima tą padaryti su sutiktais vietos gyventojais. Jis net ir keliauja ne su GPS žemėlapiu, o paprastu popieriniu – mėgsta pasiklausti vietinių kelio.
„Be to, man kelionė yra tada, kai aš ją vienas įgyvendinu, kai visą atsakomybę nešu tik ant savo pečių. Keliaujant keliese, atsakomybės dalijasi, ir man kelionės iššūkis virsta paprastomis atostogomis“, – aiškino keliautojas.
Šeima jį jau ramiai išlydi iš ilgai kelionei. „Jie jau pripratę, kad galiu dingti iš namų truputį ilgesniems laikotarpiams“, – šyptelėjo Aurimas.
Aurimo kelionės įspūdžius galima sekti:
FB: facebook.com/KeliautojasAV/
Instagram: instagram.com/aurimas.keliautojas/
Youtube: youtube.com/c/AurimasValujavicius
Šioje kelionėje jį remia:
Turizmo prekių parduotuvė „Lukla“
Dviračių parduotuvė „Bikko“
Sporto klubas „Diamond Gym“
Dviračių parduotuvė „Dviratininkas“
