„Sveiki! Linkėjimai visiems iš už jūrų marių. Pergyvenantiems, kaip reikalai pas mane, pareiškiu, kad viskas su manimi gerai ir nuo mano paskutinio pasijungimo iki šiandien tempą man pavyko laikyti net labai gerą, vidutiniškai apie 60 jūrmylių per parą, – rašė A.Mockus.
– Nuo šiandien gausiu keletą ramesnių dienų „atostogų“, kadangi vėjas krenta drastiškai – nuo maždaug 19 / 23 iki 9 / 11 mazgų, bet tai man leis užbaigti tam tikrus pradėtus mano darbus (bandau tvarkyti rezervinę saulės panelę, lieka tik ją ištestuoti ir išsiaiškinti, ar pavyko. Daug šansų nededu, bet... maža ką).
Kaip tyčia jau antrą savaitę esu tokioje zonoje, kur kone kiekvieną dieną lyja ir kuo toliau iriuosi į priekį, tuo lietaus gaunu gausesnio ir dažnesnio, būna, kad visą dieną dangus būna apsiniaukęs. Šioje nuotraukoje matote dangų, koks jis buvo prieš kelias dienas.“
Įdomu tai, kad lietuvis keliautojas vandenyno platybėse didžiąją laiko dalį orientuojasi savo paties intuicijos dėka.
„Vis dar plaukiu ir naviguoju su išjungta navigacine valties sistema. Pavyksta pakankamai gerai orientuotis ir laikytis kurso ir be jos. Už šį gebėjimą esu dėkingas savo išugdytai intuicijai orientuotis erdvėje, na ir, žinoma, Lietuvos kariuomenei, kuri savo laiku man ir padėjo išsiugdyti tokius gebėjimus, – pasakojo A.Mockus.
– Kartais pasitikrinu savo kursą per laikrodį, o vakarais ir rytais trumpam įjungiu valties navigacinę sistemą bei gaunu SMS per „GARMIN Inreach“ iš savo komandos, kuriame jie man patikslina mano COG bei pateikia išsamią mano praėjusios paros analizę.
Komanda krante stebi visus aplinkinius laivus ir man nuolat siunčia informaciją.
Žinoma, daugelis paklausite, o kaip saugumas ir kiti laivai. Tad skubu atsakyti, kad mano komanda krante stebi visus aplinkinius laivus ir man nuolat siunčia informaciją. Tad jei kažkur arčiau manęs atsirastų koks laivas, gaučiau įspėjimą, kad privalau įsijungti savo AIS sistemą, kad tapčiau matomas jų radaruose.“
Praėjusią savaitę, vandeniui patekus į valties vidų, nukentėjo A.Mockui itin svarbi įranga, įskaitant akumuliatorius, todėl jis bando taupyti energiją.
„Jei būtų pakankamai daug saulės, pvz., kaip buvo vakar, manau, kad taupant energiją užtektų ir dviejų tokių dienų, kad akumuliatorius pakraučiau iki tokios ribos, jog galėčiau paleisti internetą, bent jau trumpam, – rašė lietuvis.
– Tiesiog, kad suprastumėte, akumuliatoriai turi būti pakrauti bent po 80 proc., kad esančios galios jose užtektų startiniam interneto įjungimui, priešingu atveju inverteris man meta klaidą ir rašo, kad akumuliatoriai yra per daug silpni ir tiesiog atsijungia jų nekankindamas (čia, aišku, mistika, bet taip jau, pasirodo, yra, kada nesutampa inverterio ir šunto brendas su akumuliatoriumi... Jis tiesiog nesugeba tinkamai nuskaityti išmaniųjų „LiOn“ akumuliatorių teikiamos informacijos...).“
A.Mockus Ramiuoju vandenynu juda dideliu greičiu ir jau greitai pasieks kelionės pusiaukelę – Kiribatį.
„Iki Kiribačio man lieka apie 500 jūrmylių ir manau, kad labai realu jį pasiekti per artimiausias 10 parų, žinoma, jei tik nesulauksiu netikėtų gamtos siurprizų, – akcentavo jis.
– Nuo vakar pradėjau leistis labiau į pietus ir panašu, kad artimiausių parų nurimęs vėjas ir bangos man leis tai padaryti kuo labiau. Labai norėčiau Kiribačio atolą kirsti iš pietinės pusės arba bent jau per centrą, nors iš esmės komandos skaičiavimu labai didelio skirtumo nesudaro ir kirtimas per šiaurinę jų pusę. Tiesiog man intuicija kažkodėl kužda, kad per pietinę pusę būtų geriau.“
Primename, kad lietuvis keliautojas ir visuomenininkas A.Mockus spalio 15 d. pradėjo savo didžiąją kelionę per Ramųjį vandenyną. Klaipėdietis vienviete irkline valtimi „Kuršis“ išplaukė iš San Diego miesto įlankos, JAV.
Po 6–8 mėnesių ir 12 000 km irklavimo jis ketina pasiekti Brisbaną Australijoje. Sėkmingai įgyvendinęs savo kelionę, A.Mockus taptų pirmuoju žmogumi pasaulyje, įveikusiu tokį maršrutą.
