8 tūkst. kilometrų kelionę įveikęs 28-erių kaunietis pagaliau savomis kojomis, po 121 vandenyje praleistos dienos, išsilaipino Majamio krante, „Castle Harbor“ uoste.
Keliautoją pakrantėje pasitiko apie šimtas žmonių su Lietuvos vėliavomis ir atributika, taip pat ir jo šeimos nariai: tėtis, brolis ir senelis.
A.Valujavičiaus sutiktuvių nuotaikos – be galo pakilios. Majamyje jį pasitiko šeima ir apie 100 lietuvių su vėliavomis, plakatais, džiaugsmo ir pasididžiavimo kupinais sveikinimais. „Castle Harbor“ uoste netilo plojimai, tautiniais drabužiais pasipuošę gerbėjai skandavo „Aurimai“, „Lietuva“, „Ačiū“.
Vos išlipęs į krantą Aurimas buvo pavaišintas lietuviška duona ir sultimis, papuoštas vainiku, o gerbėjų būrys užtraukė dainą „Ant kalno mūrai“ ir galiausiai dainomis palinkėjo ilgiausių metų ir sveikatos!
A.Valujavičius, perplaukęs vandenyną irkline valtimi nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies, tapo pirmuoju tai padariusiu lietuviu.
Į atvirą vandenyną A.Valujavičius išplaukė po ilgiau nei dvejus metus trukusio pasiruošimo rekordinei kelionei. Kelionė prasidėjo gruodžio 26 dieną nuo Europos krantų ir baigėsi Šiaurės Amerikos žemyne, užtrukusi 121 dieną.
Lietuvis šia kelione siekė vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metines. Tai įgyvendinęs, keliautojas tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
A.Valujavičius šia kelione bandė pagerinti ir pasaulio rekordą, tikėdamasis Šiaurės Amerikos žemyną pasiekti per 110 dienų, tačiau jam sutrukdė vėjas, todėl kelionė truko ilgiau.
„Trūko vėjo, nes viduryje Atlanto dvi savaites turėjau labai silpną vėją, palankų, bet silpną. Arba buvo kelios dienos, kurios buvo prieš vėją. Tiesiog aš dvi savaites kasdien nuirkluodavau po 20–30 jūrmylių, nors man reikėdavo po 50–55. Tai ir buvo pagrindinis veiksnys. Gamta pakišo koją, Atlantas neleido man išsiveržti“, – 15min prieš savaitę pasakojo lietuvis.
Pasakė, kada grįš į Lietuvą
Pamažu dar artėjantis prie kranto Aurimas svarstė, ką darys pasiekęs Majamį ir kada žada grįžti į Lietuvą.
„Tiek daug darbų, kad net nežinau. Reikės susitvarkyti valtį, nes ji bus pakrauta į konteinerį, kad po truputį keliautų į Klaipėdą. Laukia kelios lietuvių bendruomenės, truputį Majamyje pailsėsiu, užsuksiu į Čikagą ir tada į Lietuvą. Planas grįžti gegužės 7 d., bet dar nenusprendžiau, ar į Vilnių, ar į Kauną“, – portalui Delfi.lt sakė A.Valujavičius.
„Kalbant apie pasaulio rekordą, tai ne, nepavyko pasiekti, bet visi kiti aspektai – saugumas, maršrutas – manau, viskas buvo, kaip ir tikėjausi. Man kasdien parašydavo, kokios laukia orų sąlygos, kokia banga. Gaudavau informaciją kiekvieną rytą. Sudėtingiausia buvo čia, Karibuose, Bahamų salose, Majamyje, nes reikia daug naviguoti. Bet smagu, jog viskas gerai pavyko. Jei neklystu, 3700 jūrmylių bus nuirkluota. Visai neblogai“, – interviu Delfi.lt dar prieš kelionės pabaigą kalbėjo jis.
Iki finišo likus keliems kilometrams, Aurimas savo valtyje iškėlė didžiulę Lietuvos vėliavą. LRT televizijos eterio metu keliautojas pasiuntė pirmus tiesioginius linkėjimus lietuviams.
„Siekit savo svajonių, kiekvienam savas Atlantas“, – artėdamas link Floridos krantų sakė A.Valujavičius.
Paskutinėmis istorinės kelionės akimirkomis Aurimas su žurnalistais nekalbėjo – sukaupęs likusias jėgas irklavo link uosto.
Tuo tarpu garsųjį keliautoją pasitinkantys lietuviai ir jo giminaičiai jau nekantriai jo laukė krante, susirinko nemažas būrys gerbėjų.
Finišo dieną teko atidėti
A.Valujavičius Floridos krantus turėjo pasiekti savaitgalį, tačiau po kelių atidėjimų pagaliau pasiekė antradienį.
LRT taip taip skelbė, kad keliautojui nepavyko rasti uosto, kuris būtų greitai sutikęs priimti ne tik jo valtį, bet ir A.Valujavičių pasitikti norinčių lietuvių būrį – tam reikėjo gauti leidimą.
Castle Harbor Boats – nedidelis uostas, į kurį atplaukė Atlanto vandenyną perplaukęs vaikinas, yra tik šiek tiek šiauriau to, į kurį atplaukti planuota prieš kelias dienas.
Anksčiau 15min A.Valujavičiaus teiravosi, kokius tris dalykus jis pirmiausia ketina padaryti išlipęs į krantą.
Tada keliautojas atsakė štai taip: „Turbūt pavalgysiu kažkokio šviežio maisto, paskui apsikirpsiu (mąsto)... Žinoma, aplankysiu lietuvių bendruomenę Majamyje. Darausi visų darbų sąrašą. Tas sąrašas jau gana ilgas, bet jis prasideda nuo smulkmenų, pavyzdžiui, kaip pasidaryti dokumentinę nuotrauką iki kitų projektų. Tai, sakyčiau, pirmieji dalykai – pavalgyti, apsikirpti ir pasiekti namus.“
Šeimos emocijos
Majamyje Aurimo Valujavičiaus laukęs tėtis Tomas Valujavičius LRT televizijos laidoje „Panorama“ dalijosi jausmais, kuriuos patyrė sūnui keliaujant per Atlantą ir belaukiant jo JAV.
„Oi... Verda širdelė, kaip sakoma. Laukiam, pasiilgom labai. Norisi apkabinti sūnų. Per savaitę po kartą ar du vis tiek pabendraudavome ir tai nuramindavo kažkaip. Po kokių dviejų savaičių nuo starto aprimome.
Rimtas iššūkis išėjo. Dabar sakau, kad Aurimai, pasaulyje jau nebeturi, ką pasiekti, todėl reikia skristi į Mėnulį ar Marsą“, – juokėsi keliautojo tėtis.
Į Majamį atvykęs Aurimo brolis Deividas pasakojo, kad išlydėti brolį buvo graudu, tačiau su juo nuolat palaikė ryšį socialiniuose tinkluose – bendravo vaizdo skambučiais, balso įrašais. D.Valujavčius nekantravo pamatyti, kaip brolis bus pasikeitęs po kelių vandenyne praleistų mėnesių.
„Įdomu bus pamatyti jį po tiek laiko, beveik keturi mėnesiai praėjo. Įdomu, kiek stipriai įdegęs ir šiaip psichologiškai bus įdomu pamatyti. Bendravimas su juo socialiniais tinklais yra vienas dalykas, bet įdomu, kaip gyvai jis bus pasikeitęs. Vis tiek vienatvė, keliavimas... tai smalsu, kaip brolis psichologiškai atrodys po kelionės. Galbūt jam reikės laiko adaptuotis prie masinio buvimo žmonių apsuptyje“, – LRT televizijai pasakojo A.Valujavičiaus brolis.
Anūko finišą liudijo ir senelis Virgilijus Kazlauskas, įdėmiai sekęs jo kelionę, o orų prognozes tikrinęs kasdien po dešimt kartų.
„Turiu žemėlapį ant sienos ir kiekvieną dieną žymiu, kur jis būna, koks vėjas, koks greitis, – sakė jis ir pridūrė, kad nerimas sumažėjo tik Aurimo kelionei einant į pabaigą. – Atlante visko buvę yra, taip kad čia negali žaisti su vandenynu. Čia jau rimti reikalai.“