Kviečiame pasinerti į nepaprastą Aurimo Valujavičiaus kelionę irkline valtimi per Atlantą bei iš arti pamatyti, kokius iššūkius ir pergales patyrė šis drąsus keliautojas. Nepraleiskite progos šią neįtikėtiną istoriją išvysti tik ŽMONĖS Cinema platformoje!
Naujoji Zelandija stulbina gamtos įvairove
Anot į Lietuvos istoriją spėjusio įsirašyti garsiojo keliautojo A.Valujavičiaus, dabartinė kelionė Naujojoje Zelandijoje jam labiausiai įsiminė savo gamta.
„Čia yra visko, ką man teko matyti per visas savo keliones. Tiek pat ir dar daugiau galima išvysti vienoje valstybėje – Naujojoje Zelandijoje. Čia tokia didelė gamtos įvairovė – nuo ledynų iki vandenyno, nuo džiunglių iki safarių parkų, – pasakojo keliautojas.
– Taip pat Naujojoje Zelandijoje nustebino žmonės. Jie yra labai draugiški ir šilti. Lyginant su Europa ar Amerika, tai yra tikrai didelis skirtumas. Zelandiečiai atrodo labai nuoširdūs žmonės. Ne taip, kaip Amerikoje – malonūs, bet nežinai, kas yra jų galvose, o čia – Naujoje Zelandijoje – atrodo, kad žmonėms tikrai rūpi, kaip tu keliauji, iš kur esi. Toks žmonių šiltumas tikrai nustebino. Svarbu ir tai, kad jis nėra įkyrus. Ne taip, kaip Indonezijoje, kur visur žmonės tau lįstų į akis, tiesiog čia yra šiltas domėjimasis tavimi.“
Toks žmonių šiltumas tikrai nustebino.
Pasak A.Valujavičiaus įdomu, kad Naujojoje Zelandijoje egzistuoja griežtos taisyklės ne tik vietiniams, bet ir, žinoma, turistams, keliautojams.
„Gal jie truputį ir per daug persistengia su savo taisyklėmis. Zelandiečiai taisyklių laikosi labiau nei šiaip bendrai paėmus europiečių vidurkį. Tai truputį jaučiasi. Aišku, iš kitos pusės, tai yra suprantama – juk pas juos daug unikalios gamtos, rezervatų, daug nacionalinių parkų, daug UNESCO paveldo, todėl jie tai labai saugo, – įžvalgomis dalijosi keliautojas.
– Tai jaučiasi – matosi, kad ši valstybė labai švari. Nes, lyginant su tais kraštais, kur teko keliauti, turbūt Naujoji Zelandija yra pati švariausia valstybė. Čia beveik nėra šiukšlių. Jie rūpinasi, kad užtikrintų, jog turistai nešiukšlintų ties ženklais, ties visokiais parkavimo įrengimais, ties šiukšliadėžėmis, viešaisiais tualetais ir pan. Jie šioje sferoje tikrai stiprūs. Zelandiečiai bando suvaldyti didelį turistų skaičių, bet jie tuo stengiasi savo valstybę išlaikyti švarią.“
Apibendrindamas labiausiai Naujoje Zelandijoje įsiminusius dalykus, A.Valujavičius akcentavo, kad, be didžiausią įspūdį padariusios gamtos, dar labai didelį įspūdį padarė labai gera kelių kokybė, nes čia, anot jo, nėra jokių duobių. Žinoma, kaip jau minėta, ši šalis jį pradžiugino ir šiltais žmonėmis, tačiau keliautojas paatviravo, kad Naujosios Zelandijos kelių kultūra dar neprilygsta Skandinavijai.
„Tai, kaip žmonės į tave žiūri kelyje ir kaip jie pro tave važiuoja, nėra taip gerai, kaip Skandinavijoje. Skandinavijoje vis tiek, manau, yra TOP valstybės, kurios pagarbiausiai žiūri į dviratininkus. Čia vairuotojai ne taip tave saugo, jie dideliu greičiu pralenkia gan arti, bet šito labai nesureikšminu“, – pastebėjimais dalijosi A.Valujavičius.
Sunkiau keliauti dviračiu
Paklaustas apie tai, kuo kelionė Naujojoje Zelandijoje labiausiai skiriasi nuo patirčių Atlanto vandenyne, A.Valujavičius atsakė, kad tai yra kardinaliai skirtingos kelionės.
„Vienoje kelionėje keliavau visiškai atsiskyręs nuo civilizacijos, o kitoje keliauju civilizacijoje ir bendrauju su žmonėmis. Kai aš iškeliavau į Naująją Zelandiją, dar tikrai buvau pavargęs nuo žmonių, nes tas visas pusmetis, turas su filmu ir pan. tikrai išsekino. Kelionės pradžioje net pajutau, kad vengiu bendravimo su zelandiečiais. Tiesiog norėjau dviratį minti vienas. Dabar jau daugiau pabendrauju su vietiniais. Tai gal jau truputį pailsėjau nuo žmonių, – aiškino lietuvis.
Kelionės pradžioje net pajutau, kad vengiau bendravimo su zelandiečiais.
– O kas liečia nuovargį ir kitus dalykus, man keliauti dviračiu yra sunkiau negu valtimi vandenynu. Tai ta nuomonė, tas jausmas nepasikeitė – keliauti dviračiu Naujoje Zelandijoje yra fiziškai sunkiau.
Kas liečia emocijas, tai faktas, kad Atlanto kelionė buvo sunkesnė, ypač pradžioje. O dabar tai turbūt susilygino. Aš jau beveik 3 mėnesius esu ant dviračio. Jeigu pagalvojus apie tuos 3 mėnesius vandenyne ir dabar – 3 mėnesius ant dviračio – tai psichologinė būsena ir ten, ir ten – visiškai vienoda, rami. Visgi pradžioje Atlanto vandenyne ji buvo sudėtingesnė, tikrai.“
Man keliauti dviračiu yra sunkiau negu valtimi vandenynu.
Pasak A.Valujavičiaus, Naujojoje Zelandijoje lengviau todėl, kad tai – „civilizuota šalis, tad jeigu ko nors ir pritrūktų, per dieną ar dvi rasi, kur įsigyti ar pasipildyti atsargų“.
„Todėl čia esu toks kaip ir ramus, o Atlante jau viliesi, tikiesi, kad niekas nesuges ir niekas nesulūš, nes ten atsargos ribotos – kiek įsidėjai, tiek ir turi. Tai tuo ir skiriasi šios dvi kelionės“, – akcentavo keliautojas.
Panašu, kad žmonės tikėjosi daugiau dramos
A.Valujavičiaus teigimu, jis iš savo sekėjų gauna žinučių, kuriose klausima, ar jis nenusivylė Naująja Zelandija. Anot paties keliautojo, tai jį stebina – „nežinau, kodėl aš jas gaunu“.
„Gal jie nusivylę Naująja Zelandija žiūrėdami mano vlogus, sunku pasakyti. Gal jie tikėjosi daugiau nuotykių, daugiau dramos, bet tai yra tiesiog graži valstybė, su gražia gamta, gerais žmonėmis ir labai stipriai išvystyta gyvulininkyste. Tai čia kažkokių super nuotykių nėra, super dramų nėra, – pasakojo pašnekovas.
– Stengiuosi keliauti, pamatyti kuo daugiau šalies, kuo daugiau lankytinų vietų. Juk Naujoji Zelandija, jei neklystu, yra toliausiai nuo Lietuvos nutolusi valstybė, tai kasdien nepriskraidysi, todėl norisi čia būnant pamatyti kuo daugiau. Nežinau, kodėl žmonės manęs to klausia. Aš visiškai nekėliau jokių lūkesčių, gal jie buvo išsikėlę kažkokių lūkesčių ir dar didesnio „vau“ po Atlanto kelionės.
Nereikia kelti lūkesčių, ypač tretiesiems asmenims. Aš asmeniškai esu labai patenkintas šią kelione ir ja džiaugiuosi. Visiems rekomenduoju keliauti Naujojoje Zelandijoje, tai tikrai verta padaryti ir nebūtinai dviračiu. Kemperis, automobilis, bet kokia transporto priemonė, net ir traukiniais po šalį galima keliauti ir tikrai labai daug pamatyti – šias abi salas – šiaurinę ir pietinę.“
Čia kažkokių super nuotykių nėra, super dramų nėra.
Pasak lietuvio, Naujojoje Zelandijoje galima keliauti ir šaltuoju sezonu, juk ir dabar, jo kelionės metu, ten yra žiema.
„Čia galima keliauti net ir šaltuoju sezonu, kurio metu keliauju aš ir kuris nėra populiarus, ypač tarp dviratininkų. Bet kažkaip su didelėmis problemomis nesusiduriu. Šaltis nėra didelis, tarp 6–9 laipsnių, kas visai gerai minant dviratį. Šalčiausia naktis turbūt buvo -2 laipsniai. Ir viskas. Tai nematau didelių problemų, – sakė jis.
– Gal tik labiausiai erzino, kad dabar trumpos dienos. Šiuo metu saulė kyla apie 8.00 val., o leidžiasi apie 17.30 val., dar net anksčiau. Tai diena trumpa. Numinti kilometrai taip lengvai nesusirenka, gal tas truputį erzina, bet visa kita – tikrai galima pamatyti šalį žiemą, lapai žali, džiunglės žalios. Niekas nenuvytę, nes čia žiema nėra tokia, kokia pas mus Lietuvoje. Naujojoje Zelandijoje vis tiek dažniausiai išlieka pliusinė temperatūra.“
Nors A.Valujavičiaus kelionė dviračiu po Naująją Zelandiją ir neturi tokių iššūkių, kaip kelionė valtimi Atlanto vandenyne, lietuviui šios tolimos šalies vaizdai jau paliko neišdildomą įspūdį.
Primename, kad pernai per 121 dieną perplaukęs Atlanto vandenyną irkline valtimi nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies kaunietis A.Valujavičius tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Kviečiame pasinerti į nepaprastą Aurimo Valujavičiaus kelionę irkline valtimi per Atlantą bei iš arti pamatyti, kokius iššūkius ir pergales patyrė šis drąsus keliautojas. Nepraleiskite progos šią neįtikėtiną istoriją išvysti tik ŽMONĖS Cinema platformoje!
