Iš pradžių buvo tipinė biudžetinė keliautoja
Prisimindama užgimusį norą keliauti, Aušrinė beda pirštu į vaikystę – kaip pati sako, dar būdama maža, ji mėgdavo skaityti apie įvairius nuotykių ieškotojus ir vis galvodavo, kad būtų smagu tokiai būti pačiai.
„Tik tuo metu buvau kitokia. Neturėjau tiek drąsos, nemokėjau pirma užmegzti pokalbio. Gyvenau kraštutinumais, kurie prilygo „elgiuosi tik taip ir ne kitaip“ rėmams“, – pasakoja A.Skėrytė.
Visgi augdama Aušrinė drąsėjo, o galiausiai savo klajoklišką gyvenimo būdą pradėjo nuo „Erasmus+“ mainų, kai iš pradžių pusmetį studijavo Romoje, tada – Lisabonoje, praktiką atliko Budapešte.
„Pripratau judėti – tokia dinamika man tiko. Baigusi studijas, kitas vietas rinkausi spontaniškai: gyvenau Krokuvoje, Stambule, Bulgarijoje, – kalba A.Skėrytė. – Dabar stengiuosi įsiklausyti į save ir nuolat klausiu, ką noriu patirti šiame gyvenime. Tuomet galvą užplūsta vaizdiniai: trokštu pamatyti tą ar aną, išbandyti tą ir kitą. Vienas mirksnis, ir viskas – pradedu gyventi virpesiais.
Mūsų laikas čia yra ribotas, todėl pravartu savęs paklausti – o ką aš noriu prisiminti? Ar pasitenkinimą kelia tai, jog daug dirbu ir uždirbu, ar kad patiriu tai, ko iš tiesų noriu? Kiekvienam savo.“
