Vienas kitą atrado Australijoje
Pabaigusi mokyklą, Laura studijavo Vilniaus universitete, o tada įsidarbino skaitmeninės rinkodaros kompanijoje. Vis dėlto tuo metu ją kankino noras patirti nuotykių, pakeliauti, todėl su drauge nusprendė vykti į Australiją. Tam, kad pasiruoštų būsimai kelionei, merginos beveik metus laiko dirbo Anglijoje, o tuomet patraukė į svajonių šalį.
„Apie Australiją girdėjau nuo pat vaikystės, nes čia gyveno mano tolimi giminaičiai. Jie mums atsiųsdavo siuntinių, prisimenu, kaip vartydavau iš jų gautas knygutes, o tėvai pasakodavo, kaip toje šalyje gražu. Užaugau su idėja, kad vieną dieną ten nuvyksiu, ir tos minties niekada nepamečiau. Baigusi bakalaurą, supratau, jog arba keliauju dabar, arba niekada“, – prisimena L.Daukšaitė.
Tuo tarpu Martynas, pabaigęs 12 klasių, išvyko studijuoti į Daniją, tačiau jam nepatiko mokslai, o situaciją sunkino nuolatinis prastas oras ir patirtas kultūrinis šokas, kadangi, anot jo, danai užsieniečius priima ne itin draugiškai. Ieškodamas išeičių, M.Valančiūnas spontaniškai nusprendė pabandyti gyventi Australijoje ir tam, kad sutaupytų pinigų, įsidarbino kiaulių fermoje.
„Ten turėdavau valyti kraują, mėsas – tikrai ne svajonių darbas. Dvejus metus tai dariau tam, kad išvažiuočiau į Australiją, ir tik svajonės turėjimas mane laikė darbe, – sako Martynas. – Skamba keistai, bet nežinomybė mane visada traukė. Man patinka nežinoti, kas bus, o Australija tuo metu daug kam kėlė klausimų, mane aplinkiniai vis kamantinėjo, kodėl ją pasirinkau.“
Taip prieš 9-erius metus Martynas atsidūrė Australijoje, o Laura į ją atvyko trejais metais vėliau. Jau įsitvirtinus naujoje šalyje, pora netikėtai vienas su kitu susipažino per bendrus draugus, ėmė susitikinėti, o dabar kartu skaičiuoja jau beveik 4-erius metus.
„Studijose susipažinau su lietuvaite, kuri pakvietė važiuoti stovyklauti – Australijoje tai yra vienas populiariausių laiko leidimo būdų. Kartu vyko jau susigyvenusi draugų kompanija, kuri Australijoje buvo apsistojusi 2-3 metus. Ten ir sutikau Martyną“, – šypsosi L.Daukšaitė.
Studijuojant ir sukantis darbuose, netrukus Laurai ir Martynui gimė idėja apkeliauti Australiją. Tokią mintį M.Valančiūnas audė jau seniai, tačiau pamilęs stovyklavimą, jis tuo užkrėtė ir Laurą, tad pora nusprendė keliauti būtent taip.
„Pirmiausia turėjome nuspręsti, kaip keliausime. Kadangi Australijoje yra daug atokių vietų, paplūdimių, nepravažiuojamų kelių, nusprendėme įsigyti džipą, kuriame galėtume sutalpinti stovyklavimo įrangą, ant stogo pritvirtinti palapinę. Norėjome automobilį taip sukomplektuoti, kad galėtume sau leisti gyventi be jokios civilizacijos“, – pasakoja L.Daukšaitė.
„Australijoje yra gana ekstremalu, karštis čia gali siekti 40-50 laipsnių. Reikėjo pasirūpinti, kad džipo padangos atlaikytų, nes buvo akimirkų, kai išlipę dėl karščio net negalėdavome prie jų prisiliesti. Automobilis turi būti geras ir tam, kad nebūtų netikėtumų, dvejus metus jį ruošiau, keičiau dalis bei įrenginėjau“, – priduria M.Valančiūnas.
Pora dvejus metus pamažu ruošėsi būsimai kelionei, o kartu stengėsi kuo daugiau sutaupyti bei suplanuoti finansus. Visas pasiruošimas Laurai ir Martynui atsiėjo apie 20 tūkst. Australijos dolerių (AUD).
„Australijoje yra brangu – jeigu neturėtum santaupų, nedirbtum ir norėtum pilnai keliauti, toli nenuvažiuotum, – tikina Laura. – Be to, planavome ir pačią kelionę, nes Australija yra nežmoniškai didelė, o vietų, kurias norėtume aplankyti, nepaprastai daug. Man atrodo, mes vis dar nesuvokiame jos dydžio. Nusprendėme kelionei skirti penkis mėnesius, o tai, Australijos mastais, nėra daug, nes dauguma keliautojų sako, kad reikia bent metų norint ją apvažiuoti ir pasimėgauti.“
Keliaudami aplink Australiją, ketino aplankyti 300 vietų
Iki kelionės logistikos srityje darbavęsis Martynas pareigas metė, o skaitmeninės rinkodaros agentūroje dirbusi Laura su vadovu susitarė, jog galės prisėsti prie darbų bent 10 valandų per savaitę. Tai, kad L.Daukšaitė išlaikė darbą, porai leido kelionės metu prisidurti papildomų pinigų.
„Nutolus nuo didžiųjų miestų, Australijoje sunku rasti gerą interneto ryšį, tačiau man pavyko suderinti keliavimą su darbais. Be to, Martynas turėjo pavienių darbų: kėlė vaizdo įrašus „Youtube“ kanale, bendradarbiaudami su įvairiais prekės ženklais, kūrėme jiems turinį“, – pasakoja Laura.
Dar prieš leisdamiesi į kelionę, Laura ir Martynas sudarė planą su vietomis, kurias norėtų aplankyti. Kaip patys juokiasi, vietų žemėlapyje buvo pažymėta tiek daug, jog aplinkiniai, pamatę, kiek jie ruošiasi apkeliauti, nemenkai nustebdavo.
„Daug domėjausi lankytinomis vietomis, kai kurios buvo pažymėtos dar iš seniau. Sekėme kitų keliautojų patirtis, klausėme draugų rekomendacijų, „Pinterest“ galima rasti idėjų ir dar išpopuliarėti nespėjusių gamtos kampelių. Viską po truputį žymėjome žemėlapyje ir galiausiai kelionę pradėjome su 300 planuojamų aplankyti vietų“, – šypsosi L.Daukšaitė.
Pora keliaudama stengėsi pernelyg neišlaidauti, todėl naktimis apsistodavo nemokamose stovyklavietėse – jas rasdavo specialioje programėlėje, kuri pasiūlydavo kelis galimus variantus. Tačiau taupė jie ne visur – įvairioms pramogoms ir užsiėmimams, kurie galėjo padovanoti įsimintinų akimirkų, Laura ir Martynas pinigų negailėjo.
„Kelionė aplink Australiją nėra vien gražios vietos, kurios matomos instagrame. Buvo naktų, kai miegoti sustodavome pakelėje, nes atstumai nuo vieno objekto iki kito yra nepaprastai dideli. Nuvažiuoji 700 km, stoji, pavyzdžiui, vilkikų vairuotojams skirtose aikštelėse ir stovyklauji“, – sako M.Valančiūnas.
„Mes stengėmės palaikyti balansą – taupydavome nakvynėms ir dažnai stodavome nemokamose stovyklavietėse, bet leidome sau, pavyzdžiui, nardymą su baltaisiais rykliais. Kelionėje tai buvo viena brangiausių turėtų patirčių, tačiau tikrai verta. Pinigų negaila, jei žinai, kad išliks daug prisiminimų. Aš labiau gailėčiausi, jei ko nors nepadaryčiau, nors sąskaitoje liktų daugiau pinigų, nei išnaudočiau visas santaupas, bet turėčiau pilną prisiminimų bagažą“, – tikina L.Daukšaitė.
Per penkis kelionės mėnesius pora išleido apie 22 tūkst. AUD, tačiau tikina, kad taip keliauti išeina kur kas pigiau nei skrendant lėktuvais ir vis apsistojant įvairiuose viešbučiuose.
„Prieš pradedant šią kelionę, mes skridome į kelis Australijos miestus, ten apsistodavome viešbučiuose, išsinuomodavome automobilį, lankydavome vietas, pritraukiančias daug turistų. Tokiu būdu per porą savaičių išleisdavome 3-4 tūkst. AUD“, – sako Laura.
Keliauti teko prie 43 laipsnių karščio
Aplankius daug įspūdingų vietų, pora sako, kad kiekviena jų buvo savotiškai žavi. Vis dėlto Laurai didžiulį įspūdį paliko Uluru uola, kurią ji buvo įsidėmėjusi dar mokyklos laikais, kai pirmą kartą pamatė geografijos vadovėlyje.
„Aš jau labai seniai norėjau aplankyti šią vietą ir tai pamatyti savo akimis buvo nuostabu – uolos dydis, magiška atmosfera... Be to, Australijoje šiuo metu labai mažai turistų, nes šalis dėl pandemijos nieko neįsileidžia. Uluru yra vienas pagrindinių turistų traukos objektų Australijoje, todėl stovėti prie akmens ir juo grožėtis kone vienam yra nerealu“, – pasakoja L.Daukšaitė.
Martynas atkreipia dėmesį, kad jiedu nemėgsta gausiai turistų lankomų vietų, todėl dažniausiai renkasi gražius objektus, kurie nebūna ypatingai išreklamuoti. Tokiu būdu pora kartais atsidurdavo laukinėse vietovėse, kur, rodos, niekas kitas apie jas nežino.
„Mums labai patiko vakarinė Australijos pakrantė. Ten yra Ningalu rifas, kurį pasiekti galima vos paplaukus nuo paplūdimio, todėl nereikia imti ekskursijų. Taip pat yra paplūdimių, kuriuose nesutiksi nė vieno žmogaus“, – sako Laura.
„Man dar patiko Kuber Pedžio miestelis – jis yra 90 proc. po žeme, nes ten labai karšta. Atrodo kaip iš filmo“, – įspūdžiais dalinasi M.Valančiūnas.
Nors nebuvo vietų, kuriomis pora būtų nusivylusi, Laura išskiria kai kurias teritorijas, kuriose gyvena daug aborigenų. Tose šalies vietovėse įprastai būna šiek tiek didesnis nusikalstamumas, todėl L.Daukšaitė jautėsi ne itin saugiai. Vis dėlto nemalonių patirčių porai išvengti pavyko, o ir įvairiose vietose jie užsibūdavo neilgai, mat nuolat keliaudavo.
„Laiko ilsėjimuisi buvo labai nedaug. Mes per visą kelionę nuvažiavome beveik 27 tūkst. km, todėl per dieną reikėdavo įveikti apie 200 km. Buvo vietų, kai apsistodavome trims naktims, tačiau žinodavome, jog ateinančias dienas teks važiuoti po 700 km.
Keldavomės su saule, nes palapinėje pasidarydavo labai karšta, papusryčiaudavome, susipakuodavome daiktus ir pajudėdavome. Kiekviena diena buvo intensyvi, todėl labai retai gulėdavome prieš saulę ir nieko neveikdavome. Tačiau tai buvo pats kelionės grožis“, – pasakoja L.Daukšaitė.
Mes per visą kelionę nuvažiavome beveik 27 tūkst. km, todėl per dieną reikėdavo įveikti apie 200 km
Būtent didžiulis karštis porai kelionės metu buvo didžiausias iššūkis. Anot jų, dieną centrinėje Australijos dalyje oras įkaisdavo iki 43 laipsnių šilumos, o naktį temperatūra siekdavo 32 laipsnius.
„Palapinėje miegoti buvo kone neįmanoma, todėl netrukus ėmė jaustis nuovargis“, – sako Laura.
„Mūsų palapinė buvo pritvirtinta ant džipo stogo, todėl per dieną ji itin įkaisdavo – naktį miegodavome 30 laipsnių karštyje“, – antrina Martynas.
Be nuolatinio karščio, porą kai kuriose vietose buvo užklupusios liūtys, kurios užpylė kelius, todėl kelias savaites buvo neįmanoma pravažiuoti. O patirtį naktį miegoti palapinėje, kai danguje griaudi perkūnija ir žaibai, Laura su Martynu vadina ekstremalia.
„Pradėjus važiuoti į Australijos šiaurę, pasijautė tropinis karštis, todėl kūnas visą laiką būdavo lipnus – drėgmė siekdavo 95 proc., o mes su tuo niekada nebuvome susidūrę. Be to, didelis iššūkis buvo vabalai, kurie čia daug didesni nei visi įsivaizduoja. Kone baisiausius Australijos vorus nukrapštyti nuo palapinės mums jau buvo įprasta – nuvarydavome kaip paprastą musę“, – šypsosi Laura.
Kelionė išvargino, tačiau įspūdžių patyrė su kaupu
Kaip vieną įsimintiniausių patirčių Laura įvardija netikėtą pažintį su reindžeriu, dirbančiu netoli Uluru uolos. Vyras pakvietė porą pasisvečiuoti, pavaišino kupranugario mėsa, o tada nusivežė pasigrožėti saulėlydžiu į vietą, kuri prieinama tik reindžeriams ir turistams ji visiškai nežinoma.
„Taip pat labai įsiminė nardymas su baltaisiais rykliais. Į reikiamą vietą mus plukdė apie 5 valandas, o tą dieną pasitaikė bjaurus oras: lijo, buvo itin vėjuota, todėl mus visus užsupo. Aš tikrai galvojau, kad mes apsiversime. Man jau neberūpėjo rykliai, aš norėjau į krantą. Iš pradžių veikė vaistai, kuriuos buvome išgėrę nuo pykinimo, bet jiems nustojus veikti, neatlaikėme ir mes. Kai galiausiai atplaukėme, niekas nebeturėjo jėgų nardyti. Reikėjo lipti žiūrėti ryklių, o mes vos ant kojų pastovėjome“, – pasakoja L.Daukšaitė.
Tam, kad galėtų pamatyti ryklius, reikėjo įlipti į specialius narvus, apsaugančius nuo galimo užpuolimo. Tačiau jūra siūbavo taip stipriai, kad narvas vis trankėsi į laivą, todėl jame buvusi Laura vis pasitikrindavo, ar juos laikanti virvė dar nenutrūkusi.
„Po vandeniu praleidome apie 40 minučių, pamatėme porą ryklių, kurie suko aplink mus ratus. Vanduo ledinis, tave ką tik pykino, esi be jėgų, narvas daužosi... Patirtis tikrai buvo įsimintina“, – juokiasi L.Daukšaitė.
Be patirtų nuotykių pora susidūrė ir su santykių išbandymu – penkis mėnesius jiedu praleido kartu mažoje patalpoje ir, kaip patys sako, buvo nusiteikę, kad jeigu išgyvens kelionę, galės išgyventi bet ką.
„Buvo įvairių emocijų: nuovargis, karšta, puola vabalai, reikia dirbti, nėra interneto, jautiesi pavargusi... Buvome tik dviese, todėl reikėjo sugerti partnerio energiją, nuotaiką. Manau, kad kelionė mus sustiprino, nes pamatėme vienas kitą ekstremaliose situacijose, kuriose atsiskleidė tiek blogosios, tiek gerosios partnerio savybes“, – sako Laura.
Manau, kad kelionė mus sustiprino, nes pamatėme vienas kitą ekstremaliose situacijose ir atsiskleidė, koks gali būti tavo partneris
Norintiems sekti Lauros ir Martyno pėdomis keliaujant, pora pataria prieš pradedant pasidaryti gerus namų darbus. Anot jų, svarbu atkreipti dėmesį į Australijos sezonus, kadangi įvairiose vietose jie gali būti skirtingi.
„Yra daug vietų, kur nerekomenduojama važiuoti tam tikrais mėnesiais. Ypač reikia žinoti sezonų laikus, nes dėl karščių, potvynių, krokodilų migracijos, medūzų kelionė gali tapti pavojinga. Be to, patarčiau sutaupyti 50 proc. daugiau pinigų nei planuoji išleisti, nes keliaujant visada kas nors eis ne pagal planą ir bus papildomų išlaidų“, – tikina L.Daukšaitė.
„Dar patarčiau atsakingai paruošti automobilį, gerai jį pažinti. Tuomet bus drąsiau važiuoti didžiulius atstumus“, – priduria M.Valančiūnas.
Visai neseniai važiavimą aplink Australiją baigusi pora pripažįsta dar gyvenanti kelionės įspūdžiais. Nors jie būtų galėję keliauti ilgiau, abu sako, jog pamažu pradėjo jaustis vis didesnis nuovargis, vargino karštis bei didžiuliai vabalai.
„Tai tikrai buvo gyvenimo kelionė. Toks laikotarpis, kai niekas niekur negali keliauti, daugumai tai yra blogiausi metai, o mums jie buvo patys geriausi“, – tikina Laura.
Daugumai tai yra blogiausi metai, o mums jie buvo patys geriausi
Šiuo metu pora išpardavinėja stovyklavimo įrangą ir po kelerių gyvenimo Australijoje metų ruošiasi sugrįžti į Lietuvą. Tokį planą jie brandino jau porą metų, todėl dabar, sulaukę tinkamos akimirkos, pamažu tam ruošiasi.
„Vis dar renkamės, ar gyventi Klaipėdoje, ar Vilniuje, o aš toliau dirbsiu savo agentūroje, tik iš Lietuvos, – sako Laura. – Manome, kad grįšime į pasikeitusią Lietuvą, nes joje negyvename jau daugiau nei 8-erius metus, o paskutinį kartą lankėmės prieš kiek daugiau nei dvejus metus.“
„Be to, turime planų įsirengti namelį ant ratų ir apkeliauti Europą, Ameriką, kai tik pagerės situacija dėl pandemijos“, – priduria Martynas.
