Vulfo Kriko meteorito krateris yra atokioje vietoje, bet jei ten nuvykstama, vaizdas užgniaužia kvapą. Tai antras pagal dydį meteorito krateris Žemėje. Šis krateris, ko gero, yra viena atokiausių, bet kartu ir viena įdomiausių, gražiausių vietų planetoje.
Kraterio dydis
Šiandien Vulfo Kriko meteorito krateris yra to paties pavadinimo nacionaliniame parke. Kraterio skersmuo yra didžiulis – apie 875 metrų, o nuo krašto iki dabartinio kraterio dugno – 60 metrų. Manoma, kad meteorito masė siekė apie 17 tūkst. tonų.
Tai nublanksta, palyginti su Čiksulubo krateriu (meteoritas, pražudęs dinozaurus). Šio didžiulio smūgio krateris buvo maždaug 150 kilometrų skersmens ir apie 20 kilometrų gylio.
Manoma, kad Australijoje esančio kraterio smūgis įvyko neseniai (geologine prasme), tik maždaug prieš 120 tūkst. metų. Kituose šaltiniuose teigiama, kad jis atsirado prieš 300 tūkst. metų.
Mokslininkams jis žinomas nuo 1947 m.
Dar ir šiandien galima rasti šio meteorito pėdsakų. Netoli kraterio yra nedidelis kiekis geležinių meteoritų, taip pat didesnių – vadinamųjų „skalūnų kamuolių“.
Aborigenų tikėjimai
Šios vietovės aborigenai tiki, kad kraterį suformavo milžiniška mitologinė gyvatė, kuri sukūrimo metu iškėlė galvą iš žemės.
Kai kurioms Australijos aborigenų grupėms daugelis žemės gamtinių ypatybių (pavyzdžiui, upeliai ir upės) yra pėdsakai, kuriuos paliko milžiniškos protėvių gyvatės, kadaise šliaužusios per dykumas.
Vulfo Kriko meteorito kraterio lankymas
Vulfo Kriko meteorito krateris yra labai atokioje Australijos dalyje. Jis yra Vakarų Australijos dykumoje už tūkstančių kilometrų nuo bet kurio didesnio miesto. Artimiausia gyvenvietė yra Hols Krikas (už maždaug 180 km).
Norint ten patekti, reikia važiuoti neasfaltuotais keliais, todėl patartina nusiteikti dulkėtam ir nelygiam keliui. Dėl kelio banguotumo rekomenduojama važiuoti visureigiu.
Geriausias laikas aplankyti kraterį yra nuo gegužės iki spalio mėnesio (Pietų pusrutulyje metų laikai yra priešingi nei Šiaurės pusrutulyje). Tuo metu oras būna malonesnis, o temperatūra vidutinė.
Svarbu ir tai, kad į parką įprastinėmis kelių transporto priemonėmis galima patekti tik sausuoju metų laiku.
Prie kraterio yra stovyklavietė, kuria gali naudotis lankytojai. Tačiau jie turi būti visiškai savarankiški ir apsirūpinti visomis atsargomis (iki artimiausios parduotuvės – ilgas kelias). Be to, stovyklavietėje nėra vandens.
Iki kraterio krašto viršūnės reikia nueiti 400 metrų atstumą, kurio metu tenka kopti stačiomis uolomis. Nusileisti žemyn – draudžiama, nes tai pavojinga dėl nestabilių uolų ir stataus kraterio krašto.
