Išglis vadinamas židiniu, kuris sukėlė pirmąją susirgimų bangą Europos žemyne. Kaip rašo „The Guardian“, komisijos teigiu, nacionalinės ir vietos valdžios darė „šiurkščias sprendimų klaidas“, kai iš pradžių nenorėjo imtis būtinų žingsnių, o tuomet nurodė vykdyti skubotą evakuaciją.
Tūkstančiai turistų Išglyje užsikrėtė COVID-19. Nepaisant kitų šalių signalų apie potencialų pavojų, vietos valdžia nieko nedarė. Dalis jų susibūrė kolektyviniam ieškiniui, kuriame jie piktinasi sugadintomis atostogomis, atsakingus asmenis kritikuoja už „godumą, neišmanymą ir aroganciją“. Prie ieškinio jau prisijungę bent 6 tūkst. turistų, daugiausiai iš Vokietijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.
Komisija savo išvadose teigia, kad Tirolio valdžia turėjo uždaryti barus, restoranus ir liftus dar kovo 9 d. Taip pat – atsisakyti nebūtinų autobusų maršrutų. Dieną prieš buvo oficialiai informuota, kad CVODI-19 diagnozuotas vieno populiaraus baro padavėjui (-ai). Be to, dar 11 darbuotojų visą savaitę aptarnavo klientus, nors jie jau į gripo panašius simptomus.
Barai Išglyje nebuvo uždaryti iki kovo 10 d., o slidinėjimo sezonas buvo nutrauktas dar po dviejų dienų. Komiteto pirmininkas ir Austrijos Aukščiausiojo teismo viceprezidentas Rolandas Rohreris pripažino, kad „žiūrint iš epidemiologinio taško, tai buvo blogas sprendimas“.
Jis taip pat priminė ir situaciją, kai pirmosiomis kovo dienomis grupei iš Išglio grįžusių islandų turistų Reikjavike buvo diagnozuotas COVID-19. Tirolio visuomenės sveikatos centro atstovai paskelbė, kad turistai užsikrėtė lėktuve. Anot R.Rohrerio, tai buvo „klaida“. Austrijos spauda skelbė, kad Tirolio pareigūnai žinojo, jog turistai grįžo skirtingais lėktuvais, tačiau norėjo nukreipti žiniasklaidos dėmesį nuo Išglio.
Komisija kartu ir teigia, kad nerado jokių įrodymų, jog turizmo verslas spaudė pareigūnus nenutraukti slidinėjimo sezono. Tačiau kritikos ataskaitoje negailėta Austrijos kancleriui Sebastianui Kurzui, kurio žodžiai evakuacija pavertė chaotiška. Turistai lipo į perpildytus autobusus, o tai galėjo dar labiau prisidėti prie viruso plitimo. R.Rohrerio manymu, evakuacija turėjo būti vykdoma etapais.
Ataskaitoje taip pat minimas tyrimas, kurį atlieka Insbruko prokuratūra. Jame yra keturi asmenys, kurie įtariami „tyčia ar iš aplaidumo žmonėms sukėlę riziką užsikrėsti liga“. Vienas iš jų yra ir Išglio meras Werneris Kurzas.
Alaus žaidimai ir bendras švilpukas
Išglis ir aplinkiniai kaimai kiekvieną žiemą sutraukia apie pusę milijono turistų. Austrijoje yra nustatyta daugiau nei 10 tūkst. koronaviruso atvejų, iš jų beveik 2,5 tūkst. – Tirolyje. Šalyje nuo COVID-19 mirė daugiau nei 120 žmonių.
Daugiau apie tai, kodėl Išglis ir Tirolis kaltinami netinkamai reagavę į koronaviruso grėsmę, skaitykite čia: Kaip Austrijos slidinėjimo kurortas su alaus žaidimais padėjo koronavirusui išplisti Europoje.
Iš pradžių ir ekspertai, nagrinėdami Išglio atvejį, nesuprato, kad vienoje vietoje galėjo būti tiek daug užsikrėtusiųjų. Tačiau jiems pradėjus domėtis tuo, kas vyksta Išglio baruose ir klubuose, situacija ėmė aiškėti. Būtent su vienu baru – „Kitzloch“ – ir siejamas viruso židinys.
„Supratome, kad jie apsikeisdavo seilėmis, nes žaisdavo alaus žaidimą „Beer pong“ naudodamiesi burnomis“, – CNN aiškino Kopenhagos universiteto imunologijos ir užkrečiamų ligų profesorius Janas Pravsgaardas Christensenas. Žaidėjai kamuoliuką iš burnos spjauna į alaus bokalus. Tą patį kamuoliuką tada naudoja ir kiti.
Ten lankęsis turistas iš Danijos H.Lerfeldtas prisiminė, kad „Kitzloch“ barmenai, įskaitant ir minėtą 36-erių asmenį, kuriam diagnozuotas virusas, pūsdavo žalvarinį švilpuką tam, kad žmonės pasitrauktų iš kelio darbuotojams, kai šie neša gėrimus. Kai kurie įsilinksminę klientai taip pat pūtė tą švilpuką, prisiminė turistas. „Galiu suprasti, kodėl žmonės norėjo tą daryti, o ir juk niekas nežinojo, kad jis sirgo“, – sakė danas.
