„Esu kurčias ir veganas“, – visai rimtai virtualų interviu pradeda Palangoje gyvenantis Rokas. Ir čia pat priduria:
„Turiu vidurinį išsilavinimą. Šiais metais nestudijuoju, bet susigalvoju įdomios veiklos. Kai įdomi idėja šauna į galvą, stengiuosi ją įgyvendinti“.
Būtent tokia jis laiko šią vasarą sugalvotą savo kelionę, per kurią savarankiškai pėsčiomis ir pakeleivingomis mašinomis įveikė tūkstančius kilometrų. Apie šią bei kitas jo keliones ir kalbamės su palangiškiu.
– Nuo kada keliauji? Ar daug šalių jau aplankei?
– Šiemet liepos 12 d. – rugsėjo 12 d. buvo ilgiausia mano kelionė. Vykau ne tik autostopu, bet ir pėsčiomis. Iš viso į transporto priemones įlipau 165 kartus. Keliavau vienas. Ir anksčiau esu keliavęs – dviračiais aplink Lietuvą. Aplankiau aštuonias šalis. Kelionės metu pėsčiomis nuėjau apie 500 km, autostopu nuvažiavau maždaug 5 000 km. Per šią kelionę aplankiau Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją, Kroatiją, Slovėniją ir Italiją.
– Tokia kelionė greičiausiai nebuvo paprasta. Kas įsiminė, labiausiai patiko, „užkabino“?
– Po 2014 metų kelionės aplink Lietuvą su dviračiu nusprendžiau aplankyti įdomias vietas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Noriu žemėlapyje pažymėti varnele kiekvieną valstybę, kurią aplankysiu. Be to, keliauti po Europą autostopu paskatino ir kitas dalykas – norėjau aplankyti netikrą brolį, kurio gyvenime niekada nesu matęs. Jam 46-eri ir šiuo metu jis gyvena Italijoje.
– Kaip pavyko šis susitikimas?
– Susitikti mums nepavyko, nors jis žinojo, kad atvyksiu į Milaną, kuriame gyvena su šeima. Netikėtai pakeitė planus ir išvažiavo į Neapolį ir grįžo tik tuomet, kai aš jau buvau pakeliui į Lietuvą. Manau, neatsitiktinai.
– Gerai, tada grįžkime prie paties keliavimo. Jei gerai supratau, tai buvo pirmoji tavo kelionė autostopu. Kas labiausiai įsiminė?
– Taip, čia buvo pirmoji mano kelionė autostopu. Iš viso aplankiau aštuonias šalis. Labiausiai patiko „Vaivorykščių susitikimai“ – tai slaptos vietos, kur neegzistuoja pinigai, taisyklės ir technologijos (angl. Rainbow gathering prasidėjo 1972 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose – aut. past.). Taip pat patiko sutikti vegetarai, kurie leidžia laiką be alkoholio ir smurto. Mes vadiname save „šeima“. Viena iš jos narių – girdinti mergina iš Havajų – moka Amerikos gestų kalbą. Man buvo labai smagu su ja bendrauti.
– Akivaizdu, kad keliaujančių autostopu netrūksta. Tačiau greičiausiai vos vienas kitas tranzuotojas yra kurčias kaip tu...
– Iš tikrųjų tai ne aš vienas kurčias autostopininkas. Manau, daugiau kurčiųjų keliauja.
Įlipęs į mašiną iš karto parodau, kad aš kurčias, o tada jau gestikuliuojame, susirašinėjame telefonu ar ant popieriaus.
– Vis dėlto toks keliautojas vairuotojus gali nustebinti. Esu tikra, kad ne tik man kyla klausimas, kaip tu susikalbi su gestų kalbos nemokančiais vairuotojais, kurie sustoja pavėžėti?
– Bendrauti nėra jau taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įlipęs į mašiną iš karto parodau, kad aš kurčias, o tada jau gestikuliuojame, susirašinėjame telefonu ar ant popieriaus.
– Kokios būna jų reakcijos, kai sustoję sužino, kad paveš vaikiną, kuris „nelinksmins“ jų visą kelią plepėdamas šalia?
– Būna linksma – tai matosi iš mano sumontuotų trumpų filmukų. Mes puikiai leidžiame kelionės laiką.
– Ar dėl savo negalios keliaudamas patiri kažkokių nepatogumų? O gal priešingai – tai išvaduoja nuo bereikalingų dalykų?
– Nėra jokių problemų! Skirtingose šalyse kurtieji bendrauja skirtinga gestų kalba, mes stengiamės daug ką suprasti iš mimikos, kūno kalbos. O girdintieji supranta tik pasakytus žodžius, todėl, manau, kad šiuo atveju kurtiesiems yra net lengviau bendrauti.
– Tokios ilgos kelionės, ypač, kai keliauji vienas, padovanoja daug nuotykių. Ir nebūtinai gerų. Ar tau pavyko jų išvengti?
– Ne, šioje kelionėje buvo ir nelaimingų akimirkų. Pavyzdžiui, kai šuo įkando į kaklą, suskilo telefono stiklas, sugedo baterija, kelių kartų nemiegojau visą dieną, vos nepervažiavo manęs tramvajus, pamečiau kai kuriuos daiktus. Buvo ir daug policijos sustabdymų.
Nelaimingi dalykai nutiko ir aukštuose kalnuose. Buvau likęs be banko kortelės – ją užblokavo, taip pat telefono – sulūžo atminties kortelė.
Kadangi daug ėjau pėsčiomis, turėjau ant kojų daug nuospaudų – dėl to šlubavau. Per kelionę net mano plaukai virto dredais, o kartą man į kaklą įkando šuo.
Su viena prabangia mašina, kuri vežė nuo Austrijos sostinės – Vienos - iki Vengrijos miesto Budapešto keliavau taip, kad galvojau, jog tuoj tuoj įvyks avarija. Vairuotojas rumunas viršijo 200 km/h greitį...
– Gerai, kad po tokių patirčių tu į Lietuvą grįžai sveikas ir gyvas. O buvo gerų nutikimų? Kokie jie?
– Buvo smagu ir netikėta, kai sušlapęs ir sušalęs glaudžiausi degalinėje, o ten užėję trys alpinistai pasiūlė nakvynę viešbutyje, kur buvo apsistoję. Jie mane ir pamaitino.
– Esi veganas. Tai, mano akimis, taip pat kelionę turėtų apsunkinti...
– Nebuvo sunku. Priešingai – buvo laimė, kad daug kartą apsilankiau pas veganus iš Couchsurfing.com. Veganu esu jau beveik dvejus metus, o viskas prasidėjo nuo vegetarizmo – jį pasirinkau dėl sveikatos. Veganu esu dėl aplinkos ir gyvūnų.
– Užsiminei, kad į kelionę leidaisi kišenėje turėdamas 200 eurų. Su jais ir grįžai į namus. Nejaugi kelyje neprireikė pinigų? Jei taip, iš kur jų gavai?
Džiaugiuosi, kad gyvenimas įmanoma be pinigų ir pažymėjau varnelę „free money travel in Europe“.
– Mane parėmė žmonės. Kai kurių paprašiau, kiti patys pasiūlė. Bet jie rėmė ne tik pinigais, bet ir daiktais (dovanojo sportinius batus, kelnes, liemenę, marškinėlius, hamaką, laikrodį), nakvyne, maistu.
Suskaičiavus pinigais, tai maistu žmonės mane parėmė maždaug 300-ais eurų. Už tokią pat sumą padovanojo ir daiktų. Dar maždaug 350 eurų gavau grynais. Tai iš viso gavau apie 950 eurų.
– Kiekvienas keliautojas turi savų priežasčių, kodėl nesėdi namuose, o leidžiasi į kelią. Kodėl keliauji tu?
– Nes ieškau nuotykių, noriu prasmingai nugyventi savo gyvenimą, sutikti kuo įvairesnių žmonių, susipažinti su jų kultūra. Noriu kuo daugiau sužinoti apie mus supantį pasaulį.
– Pokalbį užbaikime standartiškai: kokie artimiausi tavo kelionių planai – juk akivaizdu, kad neužsibūsi namuose?
– Noriu keliauti – gal autostopu, o gal dviračiu. Šalys, kur norėčiau nuvykti, – Airija, Jungtinės Karalystės salos, Islandija, taip pat Balkanų. Tačiau kol kas konkrečių planų nėra.
