1983-ųjų gruodžio 7 dieną Madrido-Barachaso oro uoste „Iberia“ oro linijų „Boeing 727“ ruošėsi skrydžiui į Romą. Oro uoste tvyrojo tirštas rūkas, tačiau sąlygos buvo tinkamos skrydžiams. Ir jie vyko įprastai. Tas trimotoris „Boeing 727“ gavo leidimą kilti ir ėmė bėgėtis.
Netrukus pilotai pastebėjo kraują stingdantį vaizdą – skersai jų pakilimo tako buvo „Aviaco“ oro linijų „McDonnell Douglas DC-9“. Pilotai patraukė šturvalą, lėktuvo nosis pakrypo į viršų, tačiau greitis buvo nepakankamas, kad „Boeing 727“ atsiplėštų nuo asfalto. Įvyko susidūrimas.
Didelis greitis ir prastas matomumas nepaliko vietos herojiškam pilotų šaltakraujiškumui – išsigelbėti tuo metu jau nebuvo įmanoma. Jumila vardą nešiojantis „Boeing 727“ galine fiuzeliažo dalimi trenkėsi į kur kas mažesnį DC-9. Abu lėktuvai subyrėjo į gabalus ir užsidegė.
Žuvo visi 42 DC-9 buvę žmonės (ir keleiviai, ir įgulos nariai). Tuo tarpu 727 salone buvo ir išgyvenusiųjų – žuvo 51, 42 išgyveno, nors daugelis buvo stipriai sužaloti. Tarp žuvusiųjų buvo ir garsių žmonių – Meksikos aktorė Fanny Cano ir Pietų Afrikos pianistas Marcas Raubenheimeris. Iš karto prasidėjo tyrimas nustatyti šios siaubingos avarijos priežastis.
Eismas oro uostuose vyksta pagal griežtus eismo kontrolierių nurodymus. Visi keliai yra pažymėti ir jais galima riedėti tik taip, kaip nurodo specialistai. Nors dabartinės technologijos šį darbą stipriai palengvina, 1983-ųjų sistema buvo lygiai tokia pati, tik mažiau kompiuterizuota.
Kitaip tariant, vienas lėktuvas tiesiog negali atsidurti kito kelyje, jei eismo kontrolieriai yra atidūs, o pilotai laikosi jų nurodymų.
Tas DC-9 tuo metu ruošėsi skrydžiui į Santanderą – uostamiestį Ispanijos šiaurėje. Šis lėktuvas turėjo kilti nuo to paties tako iš karto po 727. Taigi, pagal eismo kontrolierių nurodymus DC-9 turėjo nuriedėti iki to pakilimo tako galo ir ten palaukti leidimo kilti. Tačiau tirštame rūke DC-9 tiesiog pasiklydo. Kad ir kaip makabriškai tai skambėtų – pilotai pasiklydo oro uosto keliuose. Ir visiškai netyčia, pasukę ne ten, kur turėjo, atsidūrė pakilimo tako viduryje, tiesiai ant 727 kelio.
Tyrimas nustatė, kad dėl nelaimės kaltas tirštas rūkas ir nepakankami ženklai oro uoste. Leidimas kirsti pakilimo taką DC-9 nebuvo duotas, tačiau eismo kontrolieriai neturėjo galimybių sureaguoti ir sustabdyti lėktuvą prieš jam atsiduriant neišvengiamos katastrofos kelyje. Nors tai buvo siaubinga katastrofa, po jos saugumas – tiek procedūros, tiek oro uostų įranga – neišvengiamai pagerėjo.
