2021 metų pabaigoje skundą kontrolierei pateikė VšĮ „Neįgali Lietuva“. Organizacija atkreipė dėmesį, kad keltuvai, skirti lankytojams su negalia, yra išjungti, žmonėms su judėjimo negalia sukuriami ribojimai naudotis komplekso infrastruktūra.
Keltuvas įprastai neveikia šaltuoju metų sezonu – nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., taip pat, kai temperatūra viršija 30 °C. Tačiau, direkcijos teigimu, asmenys su negalia į kompleksą gali patekti Ekotaku.
Kontrolierei pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad žmonių su negalia galimybės naudotis komplekso infrastruktūra yra ribotos. Galimybė vežimėliu keliauti Ekotaku, leidžiančiu pasiekti Medžių lajų taką, yra labiau teorinė, nei reali. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės Gintos Žemaitytės išvadoje dėl komplekso prieinamumo teigiama, jog šis takas yra netinkamas judėti vežimėliu ar naudojant kitas pagalbines priemones.
Medžių lajų tako komplekso interneto svetainėje trūksta kokybiškos informacijos apie tai, kaip žmonės su negalia galėtų naudotis taku, vietoje stinga rodyklių, kur yra kelias, vedantis iki Ekotako. Kelią radus ir automobilį palikus kelkraštyje, iki komplekso judėti reikia pievos / miško takeliu, padengtu žvyru (apie 700 metrų į vieną pusę). Anot vertinimą atlikusios ekspertės, retas žmogus su judėjimo negalia šį atstumą įveiktų esant sausai dangai. Po lietaus, prikritus lapų ar užsnigus vežimėliu judėti taku yra neįmanoma ir net nesaugu.
Kompleksą galima pasiekti automobiliu, tačiau komplekso darbuotoja ar darbuotojas turėtų atrakinti miške įrengtą užtvarą. Apie tokią galimybę ir tokios paslaugos suteikimo tvarką informacijos interneto svetainėje nėra – tai sužinoti galima tik atvykus į komplekso informacijos centrą. Darytina išvada, kad apie tokią galimybę žmonės su negalia sužino itin retai arba nežino visai.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo daugiau nei prieš dešimtmetį, įpareigoja valstybes siekti, kad žmonės su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Ši nuostata apima ir orų fizinės aplinkos, informacijos, ryšių technologijų bei sistemų prieinamumo užtikrinimą.
Lygių galimybių kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tinkamas aplinkos nepritaikymas žmonėms su negalia apriboja jų galimybes gauti paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti lankytojai. O tai atitinka netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą.
„Netiesiogine diskriminacija laikomos iš pirmo žvilgsnio neutralios sąlygos ar praktika, kurias įgyvendinant sukuriami apribojimai ar privilegijos dėl, šiuo atveju, negalios. Susidaro įspūdis, kad direkcija žmonėms su negalia sudaro formalią galimybę apsilankyti komplekse. Tačiau išnagrinėjus aplinkybes, akivaizdu, jog šis pateikimo būdas yra perdėm apsunkintas ir net nesaugus. Žmonės, kurie juda be pagalbinių priemonių, į kompleksą patenka be kliūčių. Tad akivaizdu, kad lankytojai su negalia atsiduria mažiau palankioje situacijoje“, – teigia B.Sabatauskaitė.
Kontrolierė kreipėsi į Anykščių regioninio parko direkciją siūlydama sudaryti lygiavertes sąlygas žmonės su negalia naudotis komplekso infrastruktūra.
