Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Baidare Nemunu nuo pat Baltarusijos: net patyrę plaukikai Aurimą vadino bepročiu

Aurimas Valujavičius, dviračiu maišęs ir Lietuvą, ir Namibiją, ir vos ne visą Europą, ką tik grįžo iš dviejų mėnesių kelionės po Balio salą, tačiau nusėdėti Lietuvoje vienoje vietoje negali – rengiasi į kitokį iššūkį, kvepiantį jau visai kitokia egzotika. Keliautojas vienas leisis baidare per visą Nemuną – nuo pat jo ištakų Baltarusijoje. „Beveik visi išvadino bepročiu“, – juokėsi jis.
Aurimas Valujavičius
Aurimas Valujavičius / Asm.archyvo nuotr.

„Dėl dviejų priežasčių, – aiškino Aurimas. – Visų pirma, kad plauksiu vienas. Antra, kad tai – 1000 km. Negana to – sienos kirtimas, vizos, hidroelektrinės, baidarės persinešimas, Kauno marios, Kuršių marios, ar banguos ten, ar ne – neaišku. Net patyrę baidarininkai sakė, kad aš beprotis.“

Mintis apie kokią nors išskirtinę išvyką Aurimui kirbėjo jau metus – kitos tikrai nekasdienės kelionės metu. Jis 2017-ųjų vasarą su „Špikio“ organizacija dviračiais keliavo po Namibiją. „Tuomet pagalvojau, kad kitą vasarą norėčiau kažką nuveikti – nesunkaus, bet ir įsimintino, patriotiško, ir ne su dviračiu. Ir staiga šovė mintis – Nemunas“, – pasakojo Aurimas.

Nemažai žmonių Lietuvoje plaukia Nemunu nuo Baltarusijos sienos, bet vyrui tiek nepakako. „Sau tvirtai pasakiau, kad noriu plaukti visu Nemuno ilgiu. Turint omeny, kad atkurtai Lietuvai – 100 metų, pagalvojau, kad tai būtų gražus gestas“, – sakė jis 15min.

Minusas tik vienas

Aurimas vadina save baidarių entuziastu. „Net juokinga pagalvojus, kad dažniau ja plaukiu šaltuoju metų laiku nei šiltuoju. Tokias šventes kaip Kovo 11, Vasario 16, dažniausiai atšvenčiu Nemune arba Neryje, baidarėje“, – pasakojo jis. Keliautojui tai būna tikras atsipūtimas ir pasimėgavimas gamta.

„Vieną kartą net su draugu priplaukėme baidare prie Kauno hidroelektrinės iš Nemuno pusės. Buvo išties baugu, bet ir įspūdinga pamatyti ją iš taip arti. Tol, kol nepasirodė apsauginis ir nepagrasino kviesti policiją“, – prisiminimais dalijosi jis.

Asm.archyvo nuotr./Aurimas Valujavičius
Asm.archyvo nuotr./Aurimas Valujavičius

Tačiau šįkart, priešingai nei anksčiau, Aurimas plauks vienas. Norinčių net neatsirado – juos atbaidė laukiantys iššūkiai. „Bet aš ir nebūčiau leidęs prisijungti“, – prisipažino jis.

Ar nebaugu į tokį plaukimą leistis vienam? „Tikrai baisu nėra, – užtikrintai sakė Aurimas. – Man kelionė turi būti savęs, savo jėgų išbandymas. Ir tą galiu pajusti tik tada, kai esu vienas, be jokios paramos, jokių patarimų. Kai esi visiškai atsakingas už visus savo veiksmus.“

Anot vyro, keliaujant su kompanija dingsta iššūkio pojūtis – tuomet kelionė yra tiesiog atostogos. „Ir tada nebe taip įdomu“, – savo požiūrį dėstė jis.

Solo keliones dievinantis Aurimas vardijo ir daugiau tokio keliavimo pliusų – gali pats visiškai kontroliuoti laiką, nereikia taikytis prie kitų žmonių, gali daryti, ką nori, kada nori, pabūti su savo mintimis, daug ką apmąstyti.

„Minusas – pats turi save fotografuoti arba kitų žmonių prašyti. Viskas, daugiau minusų nematau“, – juokėsi jis.

Į Afriką paprasčiau nei į Baltarusiją

Nemažai iššūkių dėl kelionės kilo dar jai net neprasidėjus – Aurimas prisipažino, kad net nesitikėjo tiek klausimų ir problemų. „Tiesą sakant, į Afriką ir Balį išskristi buvo kur kas paprasčiau“, – atviravo jis.

Asm.archyvo nuotr./Aurimas Valujavičius
Asm.archyvo nuotr./Aurimas Valujavičius

„Pradedant su turistine viza. Tam, kad ją gautum, reikia nurodyti viešbučius ar tikslias vietas, kur gyvensi. Mano atveju – nebus pastovios nakvynės vietos, nes miegosiu palapinėje prie Nemuno. Tad teko sudaryti maršrutą su nakvynės vietomis, jų koordinatėmis ir gretimų miestelių pavadinimais“, – pasakojo jis.

Nors procesas ir buvo sudėtingas, bet taip pavyko gauti vizą. Tuomet – kitas klausimas. Maistas. „Iš Baltarusijos negalima išsivežti pieno ir mėsos produktų. Dėl to tenka tiksliai susidaryti mitybos planą, kad iki pasienio būtent šiuos produktus spėčiau suvartoti, ir prašyti draugų, kad praplaukus pasienį ir atsidūrus Lietuvoje, jie man vėl atvežtų maisto“, – kelionės planavimo niuansus atskleidė Aurimas.

Galiausiai, patartas Lietuvos pasieniečių, vyras į kelionę neims ir planuoto drono – nes Baltarusijos pareigūnai galėtų jį konfiskuoti.

A.Valujavičiaus nuotr./Aurimas Balyje
A.Valujavičiaus nuotr./Aurimas Balyje

Kitų į kelionę pasiimamų daiktų atranka ėjosi lengvai. „Keliaujant baidare pliusas tas, kad iš tiesų nereikia jaudintis dėl daiktų kiekio ir įvairovės. Pavyzdžiui, keliaujant dviračiu tu jau automatiškai turi turėti daug atsarginių dviračio dalių, tvarkymo įrankių ir panašiai. Visą mantą turi sudėti labai kompaktiškai, taupyti vietą ir svorį, nes tai atsilieps tavo kojoms. Su baidare nereikia jaudintis, kad ją prikimšai 20 ar 70 kg mantos. Vandenyje tu nepajusi to svorio skirtumo, o ir vietos 5 kartus daugiau nei dviračio krepšiuose“, – pasakojo jis.

Kas keliaus į Aurimo baidarę, kuria jis planuoja plaukti 16–18 dienų? Maistas, visa miegojimo manta, ūkiniai reikmenys, tokie kaip kirvis, viryklė ir pan., vaistai ir, žinoma, filmavimo įranga. „Nefilmuojant kelionės man ji tampa nebe kelione“, – šypsojosi jis. Tik, deja, su dronu ją galės įamžinti tik Lietuvos teritorijoje.

Čia Aurimas pripažino ir dar vieną plaukimo baidare vienam minusą – jos nebus galima palikti. „Dėl šios priežasties maisto gabensiuosi visai kelionei“, – sakė jis.

Plaukimo startas – rugpjūčio 27 d. Baltarusijoje. Finišas planuojamas Rugsėjo 9–12 dienomis prie Klaipėdos uosto. Visą informaciją ir nuotykius bus galima sekti Aurimo Facebook, Youtube ir Instagram paskyrose.

Asm.archyvo nuotr./Aurimas Valujavičius
Asm.archyvo nuotr./Aurimas Valujavičius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?