„Pirmas klausimas paskambinus būna, ar yra nakvynės vieta ir kokia ji. Svarbiausia patogumai, o baidarės – kaip priedas“, – pasakojo sodybos „Žalioji stotelė“ savininkė Inga Kilčiauskienė.
Baidares Aukštaitijos regione nuomojančios verslininkės nuomone, lietuviai išlepo: prieš 5 metus paprastai rinkdavosi 2–3 dienų plaukimą baidarėmis, nakvoti pakakdavo įrengtose stovyklavietėse, palapinėse.
„Dabar dauguma plaukti nori ne ilgiau nei 5 val. O nakvynės vieta turi būti su visais patogumais: lovomis, maitinimu ir būtinai tualetu ne lauke. Jei to neturi, prarasi klientus“, – pasakojo pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad lietuvių įpročius pakeitė „tinginio atostogų“ paketai užsienyje: kai už nedidelę kainą gauni ne tik kelionę, bet ir patogų gyvenimą viešbutyje su maitinimu, to paties pradedi ieškoti ir Lietuvoje.
Baidarių žygius organizuojančios viešosios įstaigos „Alfa“ renginiai direktorius Nemunas Tumavičius taip pat pastebėjo, kad lietuvių savarankiškumas mąžta – žmonės nebemoka net užkurti laužo, jei neturi pirktinių malkų ir degaus skysčio.
„Pas mus galima užsisakyti plaukimą su maitinimu arba be jo. Dauguma renkasi su maitinimu, reikia ir kubiliuko, kitų pramogų. Iš tiesų lietuvių savarankiškumas slopsta: neseniai rengėme dienos žygį, po kurio nakvojome lauke. Žmonės net kelių malkų nemokėjo susikapoti, paprašyti parinkti – atnešė žalių. Nekalbu apie maisto gaminimą ant laužo – jei ir verda, tai konservus ar kitus pusfabrikačius“, – pasakojo „Alfa“ renginiai“ direktorius.
Dabar dauguma plaukti nori ne ilgiau nei 5 val. O nakvynės vieta turi būti su visais patogumais: lovomis, maitinimu ir būtinai tualetu ne lauke.
N.Tumavičiaus teigimu, į tokį žygį (be patogumų) susirinko vos 6 žmonės. Plaukti su baidarėmis, kai organizatoriai pasirūpina ne tik maistu, bet ir pramogomis, pavyzdžiui, kubiliuku, susirenka kur kas daugiau – į liepą vyksiantį plaukimą trimis Dzūkijos upėmis jau užsirašė kelios dešimtys lietuvių.
„Esu girdėjęs priekaištų, kad tokie kaip mes, kurie viskuo pasirūpina už poilsiautojus – nuveža į vietą, įsodina į baidares ir vakare bei ryte pamaitina, suteikia nakvynę – sugadino žmones. Tačiau aš nesutinku – mes tiesiog taikomės prie naujų jų poreikių“, – atkreipė dėmesį N.Tumavičius.
Baidarė – ir pusryčiams, ir naktiniam žygiui
Plaukimui baidarėmis jau keletą metų išnaudojamos ir didžiuosiuose miestuose esančios upės. Vilniuje baidares nuomojančių įmonių atstovai su nerimu laukia vasaros pradžios, nes klientų domėjimasis baidarėmis tiesiogiai priklauso nuo oro. Jei saulėta, žmonės nori plaukti, jei lyja – užsakymų nėra.
Kaip ir užmiestyje, mieste plaukiantys baidarėmis žmonės neapsiriboja vien jomis – kad būtų įdomu, jiems reikia ir kitų paslaugų.
„Išlepinome klientus, tad dabar turime suktis, kad įtiktume. Populiarėja komandų formavimai, pusryčiai, pietūs baidarėse ir panašūs dalykai“, – sakė baidares Vilniuje nuomojančios įmonės atstovas Žilvinas Kazlauskas.
Vilniuje ir Kaune jau ne pirmus metus populiarūs naktiniai plaukimai baidarėmis. Juos neretai užsisako ir į miestą užsukę turistai. Pavyzdžiui, pasigrožėti Kaunu nuo vandens labai mėgo suomiai, kurie anksčiau Kauną galėjo pasiekti tiesioginiais „Ryanair“ skrydžiais.
„Tokius plaukimus aš vadinu podarbiniais – sėdi į baidarę po darbo dienos, 18 val., ir per porą valandų pamatai visai kitokį miestą“, – kalbėjo Kauno regiono turizmo informacijos centro (TIC) direktorius Sigitas Sidaravičius.
Į ekskursiją baidarėmis galima keliauti su gidu, kuris turi ką papasakoti apie įvairius Kauno rajonus. Tačiau pastaruoju metu šį maršrutą „Kauno hidroelektrinė–Petrašiūnai–Panemunė–Naujamiestis–Senamiestis“ įveikti baidarėmis pamėgo ir pavieniai plaukikai.
