Ši kelionė buvo paskutinis testinis ultra ilgas skrydis, kuriuo Australijos oro bendrovė sakė siekianti išsiaiškinti, kaip ilgai trunkanti kelionė veikia pilotus, personalą ir keleivius. Žinoma, itin gerai išreklamuoti rekordiniai skrydžiai buvo ir gera reklama „Qantas“.
Skrydis kartu buvo ir orlaivio pristatymas į vietą. „Qantas“ šiaip ar taip turėjo naują „Boeing 787-9 Dreamliner“ nuskraidinti į Australiją.
Bilietų į šį skrydį įsigyti nebuvo galima. Visuose „Projekto Saulėtekis“ lėktuvuose vietas užimdavo „Qantas“ darbuotojai ir kviestiniai asmenys, pavyzdžiui, žurnalistai. Skrydžio metu jų sveikata tikrinta prietaisais, kurie sukurti bendradarbiaujant su keliais universitetais. Salone esantys žmonės turėjo nešiojamus įrenginius ir dalyvaus moksliniuose tyrimuose skirtinguose skrydžio etapuose.
Oro bendrovę domino, kaip tokie ilgi skrydžiai veikia įgulos nuovargį, koks yra optimalus darbo-poilsio balansas. Buvo stebimas ir lakūnų melatonino lygis. Pilotai dėvėjo specialius prietaisus, kurie sekė smegenų bangas ir fiksavo budrumo lygį.
Taip pat siekta išsiaiškinti, kaip galima sumažinti nuovargį ir neigiamas laiko juostų skirtumų pasekmes keleiviams. Buvo eskpertimentuojama su užsiėmimais lėktuve, maistu, pramogomis, mankšta, net apšvietimu.
Įgulos stebėjimo rezultatais bus pasidalinta ir su Civilinės aviacijos saugumo tarnyba, kad šie pasitarnautų kuriant reguliacinę sistemą ypač ilgiems skrydžiams.
20 valandų truksiantiems skrydžiams orlaivius pasiūlė tiek „Airbus“, tiek „Boeing“. „Qantas“ praėjusią savaitę paskelbė, kad jie pasirinko kiek modifkuotus „A350-1000“. 12 tokių orlaivių ketinama išleisti apie 12 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau dėl „Projekto Saulėtekis“ dar nėra galutinai sutarta. Australijos civilinės aviacijos saugumo tarnyba preliminariai leido rengti skrydžius iki 21 valandos, tačiau dar laukia derybos su lakūnais dėl algų ir darbo sąlygų.
„Qantas“ sprendimą dėl ultra ilgųjų maršrutų pradėjimo žada priimti kitų metų kovo mėnesį. „Qantas“ vadovo teigimu, entuziazmo netrūksta, tačiau bandomasis skrydis dar nereiškia, kad toks maršrutas tikrai bus pradėtas. „Galiausiai tai yra verslo sprendimas, ir jis bus grįstas ekonomika“, – teigė Alanas Joyce'as.
Kam reikalingas toks ilgas maršrutas?
Atsakymą į šį klausimą prieš pora mėnesių pateikė Povilas Mažeika ir „Aviacijos pasaulio“. Niujorke gyvena apie 8,5 milijonai žmonių, Sidnėjuje – 5,2 milijonai. Abu miestai yra populiarios keliautojų traukos vietos, svarbūs ekonominiai centrai. Sujungti juos tiesioginiu skrydžiu yra tiesiog gera idėja – perkančių šiuos bilietus tikrai nepritrūktų.
Šiuo metu iš Sidnėjaus į Niujorką galima nuskristi skrydžiais su persėdimu. Kaip tarpinę stotelę galima rinktis San Fransiską arba Los Andželą. Tačiau jungiamieji skrydžiai dar labiau ilgina kelionės laiką. Nors tos 20 valandų lėktuve tikrai nebus smagios (bent jau ne ekonominėje klasėje), visa kelionė ir tetruks 20 valandų. Skrendant per kitus miestus reikėtų pridėti dar bent 3–6 valandas.
Ir tai nėra tik laiko taupymo klausimas. Daugiausia degalų lėktuvai sudegina kildami. Taigi, pašalinus jungiamąjį skrydį, pavyktų sumažinti ir kelionei reikalingų degalų kiekį bei aplinkai žalingas emisijas.
Trumpai tariant, tai būtų laiką ir pinigus taupantis sprendimas, kuris dar ir gamtai būtų ne toks žalingas kaip dabartinės kelionės.
