Balio saloje jau kelerius metus gyvenanti Viktorija Panovaitė 15min pasakojo, kad gyvena maždaug už 64 kilometrų nuo Agungo – tai nelaikoma pavojaus zona, nors pirmadienį kai kurie gyventojai jau sakė matę pelenų nuosėdų ant transporto priemonių.
„Būtent šiandien, kai paskelbė apie pakilusį rizikos lygį, buvau Sanuro paplūdimyje ir stebėjau saulėtekį, prieš akis buvo Agungas. Buvo ir daug žurnalistų su kameromis, matyt, jau žinojo apie pakitusį lygį ir laukė lavos išsiveržimo“, – rašė V.Panovaitė.
Kodėl buvo padidintas pavojus?
Nurodyta evakuotis žmonėms, esantiems 10–12 km spinduliu nuo Agungo ugnikalnio.
Apie suaktyvėjusį Agungo ugnikalnį jau skelbiama nuo rugsėjo mėnesio, tačiau V.Panovaitė atkreipia dėmesį, kad daugelyje straipsnių iki šiol buvo tik rėksmingos antraštės, o ne reali situacija Balyje.
Kelionių vadove dirbanti moteris lapkričio pradžioje patyrė stiprų žemės drebėjimą. „Iš lapkričio 8-osios į 9-ąją buvau su keliautojais Candidasoje, ir mus visus apie 5 val. ryto pažadino stiprus žemės drebėjimas (5,2 balo), įvykęs maždaug 10 km nuo Candidasos. Tuomet vėl prisiminiau, kad Agungas „gyvas“. Tai buvo vienas stipresnių drebėjimų, nes aplink Agungą nuolat vyksta drebėjimai, bet visuomet daug silpnesni. Ir po rugsėjo mėn. buvo drebėjimų, bet šis – vienas stipriausių“, – 15min rašė ji.
Agungas nuo praėjusios savaitės spjaudė tirštų pilkų dūmų debesis, o pirmadienio rytą pelenų stulpas iškilo į daugiau kaip trijų kilometrų aukštį. „Juntami nuolatiniai požeminiai smūgiai“, – teigė vyresnysis vulkanologas Gede Suantika.
Geologai teigia nesitikintys didelio išsiveržimo, bet svarbu būti pasiruošusiems.
„Paskelbtas pavojus mažai jaukia vietos gyventojų planus. Pirmadienį jau daugiau jų yra užsidėję respiratorius, tačiau daugumos dienos ritmas nesutrikęs – einama į darbus, mokyklas, nėra jokio sumišimo“, – pasakojo V.Panovaitė.
Pati lietuvė sako jaučianti nedidelį nerimą, nes juk ne kiekvieną dieną tokie dalykai netoli gyvenamosios vietos vyksta. „Tačiau seku visą oficialią informaciją, svarbiausius pranešimus gaunu į telefoną. Žinau, ką reikia daryti ir kaip, jeigu kiltų pavojus. O dabar tiesiog gyvenu su visais aplinkiniais baliečiais įprastu ritmu“, – šypsojosi ji.
Kaip elgtis būnant saloje?
V.Panovaitė atkreipia dėmesį, kad svarbu tikrinti oficialius vietinius šaltinius, o ne remtis užsienio spauda. Vietos šaltiniuose (nuorodas rasite straipsnio pabaigoje) yra nuolat atnaujinama informacija apie žemės drebėjimų skaičių aplink ugnikalnį, dūmų kiekį, lygį ir pan. „Po to karto (rugsėjo mėnesio pranešimo – red.) namie ir transporto priemonėje visuomet turiu respiratorių ir apsauginius akinius, tiesiog apsaugai, jeigu kas nutiktų“, – 15min sakė ji.
Būnant saloje, svarbiausia išlikti ramiems ir nepanikuoti. Pareigūnai pabrėžia, kad turistams negresia joks rimtas pavojus.
Paskelbus ketvirto – aukščiausio – lygio pavojų, išplėsta evakuacijos zona. Nurodyta evakuotis žmonėms, esantiems 10–12 km spinduliu nuo Agungo ugnikalnio. Tai paveiks apie 100 tūkst. žmonių. Jeigu nesate taip arti – pagrindo nerimui nėra.
Jeigu turite planų šiomis dienomis vykti rytinės Balio dalies (Amed, Tulamben ir kt. artimų miestelių) link, V.Panovaitė siūlo peržiūrėti savo kelionės planus, nes tai miesteliai, esantys netoli ugnikalnio.
„Norint jaustis kiek ramiau, galima parduotuvėse, vaistinėse įsigyti respiratorių. Jie praverstų, jeigu sustiprėtų vėjas ir pasikeistų kryptis, bei ugnikalnio dūmų pelenai būtų pučiami kita kryptimi negu dabar“, – pataria ji.
Pirmadienį Balyje labai stipriai lyja, o tai paskatino lietaus, pelenų, smėlio ir upes – molingo vandens srautus nuo ugnikalnio. Iš pradžių buvo manta, kad tai – šaltos lavos upės, tačiau informacija vėliau patikslinta. Perspėjama, kad nuo šių srautų reikia laikytis atokiau.
Šios šaltos lavos upės pirmadienį kiek sukėlė sujudimą tarp vietos žmonių, kurie iki šiol buvo pakankamai ramūs. Tačiau tai, V.Panovaitės teigimu, buvo daugiau smalsumas, o ne baimė. „Net ir pati vakar planavau vykti į Sidemen regioną stebėti Agungo, tačiau įvertinus visą situaciją susilaikiau – tiesiog nenorėjau rizikuoti. O po šios dienos 4 lygio paskelbimo, tikiu, kad pasielgiau teisingai ir likau namuose“, – sakė lietuvė.
Jeigu ugnikalnis išsiveržia ir pelenai pradeda kristi, saugiausia yra būti viduje. Jeigu tuo metu esate lauke, geriau laikytis atokiau nuo žemesnių vietovių – pavyzdžiui, upės vagų. Didžiąją dalį pelenų vėjas ir gravitacijos jėga tikriausiai suneš būtent ten.
Būdami lauke dėvėkite kaukę, pridenkite odą, būkite su akiniais. Geriau nebūkite su kontaktiniais lęšiais, nes aštrios pelenų dalelės gali subraižyti akis. Įkvėpus pelenų, gali kilti problemų su kvėpavimu, jie taip pat gali dirginti akis, nosį, burną. Neužsiimkite aktyvia fizine veikla – taip pagilės kvėpavimas ir dėl to pelenai gali sukelti daugiau sveikatos problemų.
Uždenkite transporto priemones, užsandarinkite pastatus. Į vidų patekus pelenų, juos sudrėkinkite vandeniu. Būkite itin atsargūs kelyje – dėl pelenų keliai bus slidūs.
Kaip išvykti?
Jau nuo šeštadienio dauguma avialinijų yra nusprendusios aplenkti oro erdvę, esančią virš Balio – lėktuvams pavojų gali kelti pelenai.
Šiuo metu yra uždaryti du oro uostai – ir Balio, ir gretimoje saloje esančio Lomboko. Jie bus uždaryti mažiausiai iki antradienio. Antradienį 7 val. vietos laiku bus iš naujo svarstoma, kaip elgtis su skrydžiais.
Atšaukti 445 skrydžiai (249 vietiniai ir 196 tarptautiniai) – tai reiškia, kad kelionės planai keičiasi apie 59 tūkst. žmonių. Informaciją apie savo skrydį gausite iš savo avialinijų.
Svarbu ir žinoti apie savo teises dėl atšauktų skrydžių. Apie jas plačiau skaitykite čia, o atmintinę – čia.
Jeigu esantys Balyje neturi galimybės laukti, kol vėl bus leidžiama skristi iš salos, galima organizuotis kelionę į Javos salą iš Gilimanuk uosto – ją galima pasiekti keltu, o tuomet išskristi iš kitų Indonezijos oro uostų.
Balio oro uosto komunikacijos vadovas Arie Ahsannurrohimas teigė, kad visiems keliautojams bus pateikta informacija apie alternatyvius maršrutus. Prie jūros uostų, per kuriuos galima išvykti iš Balio salos, turistus gabens autobusai.
Jeigu išsiveržė ugnikalnis ir krenta pelenai, o jūs turite plaučių, širdies ar kvėpavimo problemų, patariama evakuotis.
Jeigu planuojate vykti į Balį
Jeigu esate suplanavę kelionę į šią Indonezijos salą, sekite informaciją savo avialinijų tinklalapiuose apie galimus skrydžio atšaukimus arba susisiekite su kelionių organizatoriumi, kuris patars, ką daryti.
V.Panovaitė vykstantiems į Balį pataria iš naujo peržiūrėti savo kelionės maršrutus ir pasidomėti alternatyviais būdais, kaip pasiekti Balį. „Pavyzdžiui, skristi į Džakartą, Džogjakartą ar Surabają, o iš ten autobusais, traukiniais keliauti Balio link“, – siūlo ji.
Taip pat būtų racionalu užsisakyti viešbučius su galimybe atšaukti rezervacijas.
Ar verta atšaukti kelionę? „Atsakyti negaliu, nes kiekvienam tokie įvykiai skirtingai atrodo. Turėjau svečių, kurie atšaukė savo keliones, o per visą suplanuotos kelionės laiką, ugnikalnio išsiveržimo taip ir neįvyko“, – 15min sakė ji.
Svarbiausios nuorodos, kurias V.Panovaitė siūlo tikrinti visiems, esantiems Balyje ar keliaujantiems į jį:
- Visa pagalba keliaujantiems (ir dėl autobusų į kitus oro uostus, ir dėl vizos pratęsimo): http://www.indonesia.travel/gb/en/agung/Mt-agung-status
- Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros komunikacijos vadovo tviteris, kuriame skelbiama visa informacija realiu laiku: https://twitter.com/Sutopo_BNPB
- Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros tviteris: https://twitter.com/BNPB_Indonesia
- Vulkanologės Janine Krippner tviteris, kuriame pateikiama informacija anglų kalba apie Agungą: https://twitter.com/janinekrippner
- Informaciją anglų kalba pateikiantis puslapis feisbuke: https://www.facebook.com/agungvolcanobali/