Na, tikrai Balkanų pusiasalis su Adrijos jūros pakrante ir sostine Podgorica. Pavadinimas valstybės, sakoma, išties kilęs dėl tankių, tamsių miškų, nuklojusių kalnų papėdes. Krepšinį myli, nors tokios karštligės, kaip Lietuvoje, šios sporto šakos rungtynės tenykščiams nesukelia.
Panašumų, kita vertus, irgi turime. Juodkalnija ilgus dešimtmečius buvo geidžiamas kąsnis karingoms kaimynėms ir atokesnėms šalims. Po audringos istorijos ir referendumo 2006 m., atsiskyrė nuo federacijos su Serbija, paskelbė Nepriklausomybę, kuri pastūmėjo tolesnį, jau laisvos respublikos vystymąsi.
Veikiausiai tai ir lėmė, kad pasaulis ganėtinai neseniai susidomėjo Juodkalnija. Pradžioje – juodkalniečiais sportininkais tarptautinėse arenose, tačiau neilgai trukus paaiškėjo, kad nedidelė valstybė Balkanuose turi pasiūlyti kur kas daugiau.
Drobės vertais, bangų mūšos skalaujamais paplūdimiais, debesis kutenančiomis viršukalnėmis ir vaizdingais kanjonais nebenuslėpė savo grožio neatrastasis Balkanų turizmo deimantas.
Rytmetis – gražiausiame Europos paplūdimyje, vakarienė – namelyje Dinarų Alpėse
Adrijos jūros pakrantėje įsikūrusi Juodkalnija turi vos daugiau nei 680 tūkstančių gyventojų. Plotu bemaž penkis kartus už Lietuvą mažesnės valstybės teritoriją galima sąlyginai suskirstyti į tris regionus: 293,5 km besidriekiantis pakrantės ruožas, lygumų dominuojama centrinė šalies dalis su didžiausiais miestais Podgorica ir Nikšičiumi bei kalnuotoji rytinė pusė.
Pajūrio suvertame 117 paplūdimių vėrinyje ryškiausias perlas – piečiausią Europoje fiordą turintis Kotoro regionas. Keliautojai jame esančius paplūdimius tituluoja gražiausiais Senajame žemyne. Abejingų nepalieka ir istorinių Kotoro bei Perasto miestų architektūra bei šalia prigludę kaimeliai.
Judresnio poilsio mėgėjams tinkamas Budva kurortas, kadaise gynybinių sienų juostas, o mūsų laikais siautulingu naktiniu gyvenimu bei puikiais restoranais garsėjantis. Iš 17 miesto paplūdimių saulės vonioms net 4 įvertinti mėlynąja vėliava, o populiariausiuose kasmet vyksta muzikos festivaliai.
Centrinėje Juodkalnijos dalyje aktyviu gyvenimo būdu alsuoja sostinių duetas – dabartinė Podgorica ir istorinė Cetinė. Regionas, kuriame įsikūrę svarbiausi šalies miestai, išsiskiria nuostabia gamta su dviem nacionaliniais parkais.
Kalnus giliais slėniais raižo upės, vietomis sudarydamos kanjonus.
Paskutinė, bet ne mažiau įdomi – šiaurinė šalies dalis su Dinarų Alpėmis priešakyje. Prokletijės kalnuose Albanijos pasienyje yra aukščiausia Juodkalnijos vieta – Zla Kolata viršūnė – besistiebianti 2534 m. Kalnus giliais slėniais raižo upės, vietomis sudarydamos kanjonus. Keliautojų bene labiausiai pamėgtas – ilgiausios šalies upės Taros kanjonas. Šis 82 km gamtos stebuklas – vienas giliausių pasaulyje.
Miestai-tvirtovės, Ostrogo vienuolynas ir UNESCO paveldas
Nors pakrantėse su krištolinėmis bangomis bematant tirpsta pusdieniai, ieškantieji istorinio ir kultūrinio paveldo taip pat turėtų būti pasiraitoję rankoves. Dėl permainingos ir audringos istorijos Juodkalnijoje gausu intelektualinio palikimo.
Serbijos stačiatikių Ostrogo vienuolynas – vienas tokių šedevrų. Netoli nuo antrojo pagal dydį Nikšičiaus miesto, kalnuose, vertikaliomis sienomis nuo pasaulio šurmulio apsaugotas vienuolynas atsiskleidžia nuostabiu grožiu ir apžvelgiamomis apylinkėmis.
Kaip ir pastaraisiais šimtmečiais, XVII a. ištakas siekiantis vienuolynas tebėra viena populiariausių piligrimų kelionių krypčių Balkanuose. Ostrogo vienuolynas – vienintelis pasaulyje, kurį be stačiatikių lanko katalikai ir musulmonai.
Kultūrinio palikimo gausi Cetinė – istorinė ir kultūrinė Juodkalnijos sostinė. Buvusioji karalių rezidencija įkurta senųjų padavimų šventuoju vadinamo Lovčeno kalnų masyvo papėdėje. Muziejų mieste keliautojai pasineria į meistrų dirbtuves bei meno galerijas.
Ostrogo vienuolynas – vienintelis pasaulyje, kurį be stačiatikių lanko katalikai ir musulmonai.
Paplūdimiai, kurių vienas įtrauktas į UNESCO saugomą pasaulio palikimo kultūros objektų sąrašą – Kotoro miesto vizitinė kortelė. Kotoras kaip Adrijos jūros uostas buvo įkurtas valdant romėnų imperatoriams Diokletianui ir Justinianui bei turi 12 įvairaus dydžio aikščių. Viduramžiais statytomis neprieinamomis vertikaliomis akmens sienomis fortifikuotas miestas-tvirtovė jūros pakrantėje tapo geidžiama kruizinių laivų apsilankymo ir pramogų vieta.
Dideliu turistų traukos centru išlieka ir kitas fortifikuotas senovinis miestas Ulcinis, kadaise buvęs Viduržiemio jūros piratų prieglobsčiu. Plėšikai nepajėgė su savimi išplukdyti įlankų ir raižytos paplūdimių pakrantės gaubiamo auksinio smėlio paplūdimio. Ulcinyje buriasi ne tik poilsiautojai: tapo piratų prieglobstis aktyvaus vandens sporto, ypač – kaitininkų sambūrių vieta.
B.Pitto debiutas ir 1523 USD honoraras
Juodkalnija yra palikusi svarbų įspaudą vieno žymiausių Holivudo aktorių – Brado Pitto – biografijoje. 1988 metais B.Pittas, nurungęs 400 konkurentų, debiutavo pagrindiniame kino filmo vaidmenyje. Amerikos ir tuometinės Jugoslavijos dramos filmas „Tamsioji saulės pusė“ (ang. – „The dark side of the sun“) buvo filmuojamas Juodkalnijai priklausančiame Kotore ir Ulcinyje. Kylančioji Holivudo žvaigždė per septynias filmo kūrimo savaites uždirbo 1523 dolerių.
Didžiuosius ekranus kino juosta išvydo tik 1997 m., nurimus Kroatijos Nepriklausomybės karui. Dramos režisierius Božidaras Nikoličius ne kartą pasakojo, kaip B.Pittas tarp savo scenų grožėjosi Juodkalnijos miestų architektūra ir gamta.
2016 metais viešoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad aktorius įsigijo nuosavus apartamentus Budvoje.
Kalba juodkalnietiškai, angliškai ir rusiškai
Be didesnio vargo Adrijos jūros mažuoju deimantu tituluojamoje šalyje susikalbama anglų kalba. Jeigu išliksite kantrūs, atrasite ir rusakalbių turizmo sektoriaus atstovų. Kurią užsienio kalbą situacijoje rinktis praktiškiau, sufleruoja vietovė ir sutiktų žmonių amžius.
Vis dėlto neprošal į lagaminą susipakuoti ir keletą juodkalnietiškų frazių. Indoeuropiečių šeimai priklausančios pietų slavų kalbų grupės žodžiai nepasižymi komplikuotu tarimu.
„Dobar dan“ vietinių kalba „pasilabintume“, tuo tarpu „zdravo“ reiškia neformalų pasisveikinimą. Padėkokite pasakydami „hvala“, paprašykite tardami „molim“. Restorane atsisveikinkite žodžiais „dovidžėnja“ arba „čao“. Pritardami sakykite „da“, nesutindami – „ne“. Oficiantą atsiprašydami pakvieskite žodžiu „izvinite“. Prireikus pagalbai, aplinkinių dėmesį atkreipsite su „pomoć“.
Pastebimai pigiau negu Palangoje ar Vilniuje
Jeigu sugalvosite pasiteirauti, kiek kainuoja kavos puodelis arba magnetukas nedidelėje suvenyrų parduotuvėje, padės frazė „koliko je košta?“. Už pirkinius atsiskaityti galėsite puikiai pažįstama valiuta. Nors Juodkalnija nėra Europos Sąjungos narė, oficiali šalies valiuta yra eurai.
Turistinėse vietose, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, restoranai šiek tiek brangesni, tačiau sąlyginis kainų palyginimas su Lietuva keliautojus turėtų nuteikti teigiamai – Juodkalnijoje pragyvenimas 13,23 proc. pigesnis negu Lietuvoje. Pieno pakelis atsieina 0,8, kepalėlis duonos – 0,57, kilogramas obuolių – 0,83 euro. Vienkartinio viešojo transporto bilieto kaina – 90 centų.
Reikėtų turėti omenyje, kad įvažiuojant automobiliu į šalį mokamas vienkartinis ekologijos mokestis. Yra keli mokami pravažiavimai pro tunelius, tačiau mokamų kelių Juodkalnijoje nėra.
Paplūdimiai vieši, tiesa, kai kur išnuomoti „valdytojams“, prižiūrintiems tvarką juose. Dėl šios priežasties gali tekti susimokėti už gultus ir skėčius. Įkainiai priklauso nuo vietovės: gali svyruoti tarp 1,5 euro už gultą ir 70 eurų už du gultus su skėčiu.
Gegužės mėnesį atnaujintas vidutines produktų kainas Juodkalnijoje apžvelgti ir palyginti su lietuviškomis galite čia.
Jūros gėrybės ir aviena piene
Tradicinei Juodkalnijos virtuvei įtaką neabejotinai padarė šalies geografinė padėtis beigi istorija. Retą kurį nustebintų tai, kad Viduržemio jūros dalyje vyrauja jūros gėrybės. Gastronomai juodkalniečių virtuvėje pastebi kitų valstybių pėdsakus: itališkų jūros gėrybių patiekalų, serbiško plovo, graikiškos musakos, turkiškojo „baklava“.
Drobės vertais, bangų mūšos skalaujamais paplūdimiais, debesis kutenančiomis viršukalnėmis ir vaizdingais kanjonais nebenuslėpė savo grožio neatrastasis Balkanų turizmo deimantas.
Nacionaliniu patiekalu yra laikoma tiršta sriuba čorba, gaminama iš mėsos, žuvies ar paukštienos su daržovėmis ir makaronais. Kiekvienas regionas turi savo čorbos gaminimo paslaptis. Pajūryje verta paragauti žuvies čorbos. „Must do“ gastronomams yra buzara – jūros gėrybės vyno padaže, bei burek – filo tešla su mėsos, sūrio, špinatų ar bulvių įdaru.
Šiaurinė šalies dalis garsi savo aviena, gaminama piene. Juodkalniečiai didžiuojasi savo vynais, bet tikruoju „ambasadoriumi“ laikomas 50 laipsnių stiprumo brendis „Loza“, o Nikšičiaus aludariai didžiuojasi gamindami populiariausią alų visoje šalyje.
Prie vairo – 24H kelio ir nepriklausomybė
Juodkalnija lengvai pasiekiama lėktuvu iš didžiųjų Europos miestų. Lietuvos sostinę ir Kroatijos kurortą Dubrovniką, kurio oro uostas vos 17 km nutolęs nuo sienos su Juodkalnija, jungia tiesioginis skrydis. Patogi ir turininga įspūdžiais pavyktų kelionė automobiliu: Podgoricą ir Vilnių skiria 2,140 km, arba daugmaž 24 valandos kelio.
Atplaukti galima ir laivais, kam dažniausiai ryžtasi turistai iš Italijos. Lietuviai daugeliu kelių užsuka atostogaudami Kroatijoje ar bet kurioje aplinkinėje valstybėje – Albanijoje, Bosnijoje, Serbijoje. Atstumai nėra dideli, todėl tokia kelionė praturtina dar vienos Adrijos pakrantės valstybės pažinimu.
Legendos byloja, kad bent kartą apsilankiusieji Juodkalnijoje, pas ją sugrįžta. Tik jau nebe pusdieniui, o savaitei ar dviem, idant geriau pažintų nedidelei valstybei didelę gamtos ir turizmo galimybių įvairovę, istoriją, kultūrą, viduramžiškus miestelius ir svetingus gyventojus.
Parveda atgal, sakoma, Balkanų ilgesys ir atradimai: kurortai bei miesteliai, tenykščiai žmonės ir išlikusi autentika. Be to, pabuvoję pamėgtoje Kroatijoje, kaimyninėje Juodkalnijoje keliautojai mėgaujasi nesutinkantys minių turistų ir neturį stumdytis perpildytuose paplūdimiuose.
Ne kandžiojasi, o glosto: savaitės atostogos – nuo 379 €
Aukštomis viršukalnėmis, giliais kanjonais ir smėlėtais paplūdimiais krištolo skaidrumo vandeniu žavinti Juodkalnija jau spėjo tapti pastebėta Lietuvos kelionių organizatorių. Vis dažniau keliones į Balkanų pusiasalį rengiančios agentūros į maršrutus įtraukia ir sustojimus juodkalnietiškuose kurortuose.
Kelionių organizatorius „Novaturas“ atostogoms į populiariausią Juodkalnijos kurortą Budvą šiai vasarai kviečia už 379 eurus. Į kelionės kainą įskaičiuoti skrydžiai, bagažas, pervežimas ir 7 naktys apartamentuose. Savaitės poilsis tame pačiame su „viskas įskaičiuota“ – už 679 eurus asmeniui.
Tuo tarpu pažintinė kelionė lėktuvu į Balkanus, per savaitę aplankant Juodkalniją, Albaniją ir Kroatiją, atsieis nuo 1259 eurų.
Legendos byloja, kad bent kartą apsilankiusieji Juodkalnijoje, pas ją sugrįžta.
Agentūra „Kelionių akademija“ vasarą siūlo 10 dienų kelionę autobusu su nakvynėmis viešbučiuose Juodkalnijos pajūryje nuo 512 eurų. Ši kelionių agentūra organizuoja ir 8 dienų kruizą iš Venecijos prabangiu kruiziniu laivu „Musica“, aplankysiančiu Italiją, Graikiją ir Juodkalniją su lietuviškai kalbančiu gidu. Skrydžiai iš ir į Vilnių, nakvynės kruizo kajutėse – nuo 1059 eurų.
„Guliverio kelionių“ išvykos į Juodkalniją autobusu 10 ir 12 dienų šį sezoną atsieis atitinkamai 459 ir 450 eurų. Pirmuoju atveju keliautojų laukia 5, antruoju – 7 nakvynės prie Adrijos jūros.
Kelionių organizatorius „Grūda“ ruošia 10 dienų kelionę autobusu su 5 nakvynėmis už 395 eurus.
Garbės konsulatas įsikūrė Vilniuje
Patraukli Juodkalnija ne vien vasaros sezonui. Šalies šiaurėje stypso puikūs kalnai su slidinėjimo kurortais, nuostabiais vaizdais slidinėtojams ir žygeiviams. O pajūrio miesteliai, kuriuose vasarą vaikštinėja turistai, šurmuliui nutilus, užburia jaukumu ir kviečia pasigrožėti istoriniais senamiesčiais.
Panašumų, kita vertus, irgi turime. Juodkalnija ilgus dešimtmečius buvo geidžiamas kąsnis karingoms kaimynėms ir atokesnėms šalims.
Mažąjį Adrijos jūros deimantą pamažu atranda ne tik keliautojai iš Lietuvos, bet ir meno kolektyvai, vykstantys į tarptautinius muzikos festivalius Juodkalnijoje. Nėra abejonės, kad Lietuvos ir Balkanų pusiasalio valstybės turistiniai, kultūriniai ir verslo ryšiai stiprės tik labiau: po dvejus metus trukusio pasiruošimo, Vilniuje įsikūrė Juodkalnijos garbės konsulatas.
Senajame žemyne – viena saugiausių nuo Covid
Juodkalnija pirmoji iš Europos šalių dar gegužės pabaigoje paskelbė sustabdžiusi staigų COVID-19 epidemijos plitimą. Vienoje saugiausių nuo koronaviruso šalių iš viso užfiksuoti 389 susirgimai.
Nors Balkanų pusiasalio valstybė duris be saviizoliacijos reikalavimo atvykstantiems ar išvykstantiems Europos šalims atvėrė dar birželio 1-ąją, joje paisomos priemonės užtikrini gyventojų ir turistų saugumui.
Visų pirma, ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp žmonių, kurie nėra tos pačios šeimos nariai. Atstumo turėtų būti laikomasi tarp gultų paplūdimiuose. Nuolat dezinfekuojamas jų inventorius, o dezinfekcinis skystis užeinantiems aprūpinamas visuose viešuose tualetuose ir dušuose.
Tarp rekomendacijų – patarimas plaukiantiems laivais, valtimis ar kitomis priemonėmis dėvėti kaukes, jeigu tarp keleivių neįmanoma išlaikyti 2 m atstumo.
Besiruošiantys keliauti į Juodkalniją, išsamią, visad aktualią turizmo informaciją gali gauti apsilankę tinklalapyje https://www.montenegro.travel/en.
