Centras, remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pirmadienį pranešė, kad vidutinis arba aukštas minėtų bakterijų lygis greičiausiai bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.
Baltijos jūroje tinkamos sąlygos šioms bakterijoms susidarė dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros: sušilęs iki 20 laipsnių, jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms vibrio bakterijų rūšims daugintis.
Šias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.
Pasak ULAC, vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes, ypač austres. Kai kurios vibrio rūšys, pavyzdžiui, vibrio vulnificus, patekus į žaizdą, gali sukelti odos infekciją.
Dažniausiai vibriozė pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per parą po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.
Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi.
ULAC rekomenduoja valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, dėvėti pirštines jas tvarkant ir plauti rankas po sąlyčio su jomis. Taip pat rekomenduojama neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų arba pridengti jas vandeniui atspariais tvarsčiais, po maudynių nuplauti žaizdas.
