Banglentės ir vaizdo medžiaga – dvi temos, kuriomis 29-erių vilnietis gali kalbėti valandų valandas. Vienoje vietoje nusėdėti negalintis vyras šiuo metu bangų aukštį tikrina Meksikoje, „Atmerktų akių“ iškyšulyje pačiame Baja pusiasalio viduryje. Šioje vietoje formuojasi išskirtinės bangos, o įkaitusi dykuma sukelia pastovius terminius vėjus, tad burlente ar banglente plaukti galima kasdien.
Kas žino, gal netrukus jam pavyks pagauti savo svajonių – daugiau nei 10 metrų iškylančias bangas Havajuose. Dėl savo greičio, aštrumo ir agresyvumo jos vadinamos nasrais.
„Vidutinis miestietis Vilniuje alkoholiui ir taksi savaitgaliais išleidžia tiek, kad galėtų kasmet sau leisti po kelionę į egzotiškus kraštus. Visi turi savo prioritetus, tereikia šiek tiek užsispyrimo pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – taip G.Neniškis atsako į lietuviams rūpimą klausimą „iš kur pinigai tokioms kelionėms“.
Pokalbyje su 15min.lt pašnekovas pasidalino praktiniais patarimais, kurie ypač pravers tokiems, kaip jis – ekstremaliems bangų medžiotojams.
– Galvodama, kaip jus pristatyti, susidūriau su dilema – ekstremalas, vaizdo kūrėjas ar keliautojas? Kuri veikla jums pačiam svarbesnė?
– Kompanijoje „Prime Field“ kuriame reklamas, dokumentinius, trumpametražius filmus, virusinius videoklipus. Tai mano pagrindinis darbas. Tačiau taip pat esu viešosios įstaigos „Spotas“ steigėjas. Šios įstaigos tikslas – ekstremalaus (ypač banglenčių) sporto plėtra Lietuvoje.
Mano kelionių tikslas visada yra pagauti didesnę, ilgesnę, aštresnę bangą, o be kelionių tai neįmanoma.
Kartais juokiuosi, kad pinigus uždirbu filmuodamas, o išleidžiu – vaikydamasis bangas po pasaulį. Iš esmės visas veiklas puikiai suderinu.
Pavyzdžiui, šiuo metu tarp įdomesnių projektų mano portfelyje yra pirmoji lietuviška pilno metro dokumentika apie ekstremalų sportą „Trys Kūrėjai“, kurią režisuoju ir prodiusuoju pats.
Vasaros pabaigoje taip pat organizuoju banglenčių stovyklą „Surf Camp“, kuri per aštuonerius metus užaugo iki trijų dienų festivalio, pritraukiančio šimtus dalyvių. Be to, rašau kelionių blogą Spotas.lt.
– Jūsų darbas leidžia daug keliauti. Ar specialiai rinkotės tokią veiklą? O galbūt tik pradėjus dirbti atradote aistrą keliauti?
– Aistra viena – bangos. Man labai patiko kažkur perskaityta mintis, kad bangų medžiotojams kelionės yra viso labo subproduktas, šalutinis poveikis. Iš tiesų keliauti tik tam, kad keliaučiau, ar pamatyti naujus kraštus poreikio nejaučiu. Man visada norisi kažką patirti, pasiekti ir pajausti savo rankomis. Tad mano kelionių tikslas visada yra pagauti didesnę, ilgesnę, aštresnę bangą, o be kelionių tai neįmanoma.
Keliauti pradėjau vaikystėje. Su tėvais esame apvažiavę visą Lietuvą. Įpratau vakaroti prie laužo, pasistatyti palapinę ir pernelyg nesureikšminti komforto. Pasirodžius albumui „Neregėta Lietuva“ varčiau jį su šypsena, nes beveik visas vietas buvau aplankęs vaikystėje.
Pasirodžius albumui „Neregėta Lietuva“ varčiau jį su šypsena, nes beveik visas vietas buvau aplankęs vaikystėje.
Sulaukęs pilnametystės ir tapęs savarankišku kelionių kryptis praplėčiau. Tuo metu atsirado ir daugiau galimybių pasiekti tolimus kraštus. Tačiau beveik visos šios kelionės buvo susijusios su vėju ir vandeniu.
Ar kelionė automobiliu prie Šiaurės jūros į Daniją, ar lėktuvu prie Raudonosios į Egiptą – visur kartu keliavo ir burlentės, banglentės. Bėgome nuo nevėjuotų lietuviškų vasarų ar šaltų žiemų.
– Esu tikra, kad šį klausimą girdite dažnai. Tačiau vis dėlto – kuri kelionė buvo įsimintiniausia?
– Kiekviena jų turi kažką savito, kažkokį nuotykį, kuris ir šiandien sukelia šypseną.
Pavyzdžiui, kelionė į Rodo salą buvo įsimintina, nes tai buvo viena pirmųjų savarankiškų jaunosios kartos buriuotojų kelionė. Aštuoniese gyvenome viename viešbučio kambaryje, nuotykiai buvo vienas už kitą smagesni, o ir pati Rodo sala tada dar nebuvo pažįstama lietuviams.
Aštuoniese gyvenome viename viešbučio kambaryje, nuotykiai buvo vienas už kitą smagesni, o ir pati Rodo sala tada dar nebuvo pažįstama lietuviams.
Žaliojo Kyšulio salos paliko stiprų įspūdį, nes tai buvo pirmas kartas, kai paragavau vandenyno bangų – lygių, stiklinių, niekaip nesulyginamų su bangomis, skalaujančiomis mūsų krantus.
Čilė sužavėjo gamta, maistu ir, žinoma, buriavimo sąlygomis – pagal prognozes pasikeitęs grįžimo bilietus – visą savaitę plaukiau tobulomis sąlygomis, o Kalėdas švenčiau lėktuve, su kinais.
Ekvadoro gamta ir ugnikalniai verti atskiro straipsnio, o pernai „sumedžiotos“ didžiausios per dešimt metų bangos Meksikoje tikrai galėtų pretenduoti į pačios įsimintiniausios kelionės titulą.
– Ar įmanoma dar suskaičiuoti, kiek esate jau apkeliavęs šalių?
– Esu aplankęs turbūt apie 30 šalių, o koją įkėlęs į 5 žemynus. Kol kas visai nesu keliavęs Rytuose. Labai noriu aplankyti tiek Rytų Aziją, tiek Australiją ir visą Polineziją.
Važiuoju ten, kur informacijos apie turizmą nėra daug, bet, pavyzdžiui, satelitinės nuotraukos rodo, kad bangos turėtų būti geros.
Kelionių kryptis renkuosi tokias, kur nėra didelio turistų srauto, ieškau laukinių sąlygų, tikrų potyrių, emocijų, o ne turistams subalansuotų maršrutų.
Neretai važiuoju ten, kur informacijos apie turizmą nėra daug, bet, pavyzdžiui, satelitinės nuotraukos rodo, kad bangos turėtų būti geros.
– Kaip suprantu, poilsinės kelionės – ne jūsų būdui. Mėgstate adrenaliną keliančius potyrius...
– Neįsivaizduoju savęs, drybsančio prie baseino – man visada norisi kažką veikti. Viena smagiausių kelionių buvo iš Meksikos į Kanadą. Po dviejų metų kelionių sukau į Lietuvą ir reikėjo parvaryti miniveną per visą Ramiojo vandenyno pakrantę iki Vankuverio, parduoti jį ir skristi namo.
Porą mėnesių su draugu Mariumi plaukėme burlentėmis, banglentėmis, jėgos aitvarais, irklentėmis, baidarėmis, vandenlentėmis, San Francisce nusipirkome riedlentes (longboard) ir palakstėme visiems atpažįstamomis kalvomis.
Tada su draugais iš Sietlo nuvažiavome paslidinėti snieglentėmis ir galiausiai – į kalnų dviračių meką Whistler – išbandyti bene daugiausiai adrenalino išskiriantį sportą – greitąjį nusileidimą kalnų dviračiu (MTB downhill).
Atvirai pasakius, taip maždaug ir atrodytų mano tobulų atostogų receptas!
– Oro uoste dažnai matome keliautojus su specialiu bagažu – banglentėmis, jėgos aitvarais ir pan. daiktais. Kuo tokios kelionės išskirtinės?
– Keliavimas su buriavimo įranga ar banglentėmis turi savų trūkumų. Dažniausiai su savimi vežuosi apie 80 kg sporto įrangos. Natūralu, kad negali jos palikti bet kur, todėl atsiranda aukštesni poreikiai transportui, gyvenimui ir panašiai.
Kartais išsiiri į vandenyną ir net nepagauni bangos, bet atmosfera būna euforiška, nes kelionė iki tikslo yra ne ką mažiau svarbi už jį patį.
Vis dažniau susimąstau, kad norėčiau išvažiuoti į Aziją su viena banglente, pasikabinti ją ant motociklo šono ir palikti visą tą sunkų bagažą už nugaros.
Kita vertus, emocijos, kurias patiri keliaudamas gaudyti bangų, yra nepakartojamos. Kiekviena banga turi savo istoriją, kaip tu ją atradai, kodėl atsidūrei būtent tuo metu, būtent toje vietoje.
Kartais išsiiri į vandenyną ir net nepagauni bangos, bet atmosfera būna euforiška, nes kelionė iki tikslo yra ne ką mažiau svarbi už jį patį.
Banglenčių sportas – puikus būdas rasti draugų. Užtenka susimojuoti po geros sesijos ir gali greitai sužinoti apie geriausias vietas pavalgyti, bangų specifiką, pasidalinti kitų kelionių įspūdžiais ir netgi susirasti labai gerų draugų. Pavyzdžiui, su vienu amerikiečiu susipažinau Čilėje, o po dviejų metų visai atsitiktinai sėdėjome prie vieno laužo Meksikos dykumoje. Pasaulis mažas!
– Gal turite svajonių „bangą“?
– Šiuo metu esu išsikėlęs sau tikslą su burlente pagauti daugiau nei 10 metrų iškylančias bangas Havajuose. Jos vadinamos nasrais (Jaws) dėl savo greičio, aštrumo ir agresyvumo. Jeigu viskas vyks pagal planą, bandysiu ją sumedžioti jau kitą žiemą.
– Ar banglenčių sportas pavojingas?
– Įkritus blogoje vietoje, banga gali prispausti prie dugno ir užlaikyti po vandeniu daugiau nei minutę. Todėl prieš kelionę į Meksiką, be fizinio pasiruošimo ir buriavimo treniruočių, pradėjau lankyti ir laisvąjį nardymą (freediving).
Po žiemos jau praneriu 50 metrų, neįkvėpęs išbūnu apie dvi minutes. Tačiau vien tavo pasiruošimo gali neužtekti – reikia ir trupučio sėkmės, nes bangos-milžinės gali visą žiemą taip ir nepasirodyti (kaip nutiko 2014 žiemą).
Po sudėtingos operacijos visus 2012 metus praleidau reabilituodamas petį, o nuo 2013-ųjų pradėjau mažais žingsneliais grįžti į sportą. Pernai metų kelionė į Meksiką parodė, jog petys jau visiškai atsistatęs ir galiu toliau medžioti geriausias bangas.
– Kur rekomenduotumėte važiuoti panašių pomėgių turintiems lietuviams?
– Norint pradėti plaukti banglente nereikia važiuoti aplink pusę pasaulio. Bangų galima rasti ir Ispanijoje, Portugalijoje, Maroke, Kanarų salose. Dabar labai populiarėja ir kelionės po Aziją – puikios bangos skalauja Šri Lankos, Indonezijos, Filipinų krantus.
Jeigu norite kitokios kultūros – visa Pietų ir Centrinė Amerika gali pasiūlyti puikiausias sąlygas už prieinamą kainą.
– Papasakokite, kaip suplanuoti tokias keliones: ar be patirties tai galima padaryti savarankiškai?– Aš pats visas keliones planuoju savarankiškai. Tai nėra vien bilietų ar gyvenamos vietos paieška. Turiu trijų tomų enciklopediją apie daugybę bangų visame pasaulyje. Jeigu pamatau kokių pigių skrydžių – iškart žiūriu, ar ten yra bangų, kokios jos, kada tinkamas sezonas keliauti.
Suprasti sezoniškumą yra labai svarbu. Pavyzdžiui, Meksikoje geriausios bangos atkeliauja iš pačių Ramiojo vandenyno pietų – nuo Antarktidos. Bangos keliauja per visą vandenyną, 10 000 km ir daugiau, dėl to Baja krantus jos pasiekia itin lygios, tvarkingos, dideliais tarpais tarp jų.
Kadangi būtent dabar pietų pusrutulyje prasideda ruduo ir ima siausti audros, aš keliu sparnus į Meksiką.
Taip pat svarbu suprasti esminius principus: pavyzdžiui, kaip nusigauti iki norimos vietos pigiausiai ir patogiausiai. Dažniausiai ieškau skrydžių į didelius miestus, nes į juos skraido daug oro linijų, tad lengviau susikomplektuoti kelionę.
-
Lietuvos buriuotojai ruošiasi ekstremaliems išbandymams
-
Patys nutrūktgalviškiausi amerikietiški kalneliai pasaulyje. Kur jie yra?
-
Po didžiausią pasaulio urvą galės vaikščioti ne tik specialistai – jis atidaromas ir turistams
-
Nauja atrakcija ekstremalams: nardymas prie Antarktidos krantų
-
Penkios vietos pasaulyje, kuriose smagiausia šokti su parašiutu
Pernai į Meksiką skridau per Niujorką. Sumedžiojau labai pigius skrydžius iš Varšuvos, prisijungiau bilietą nuo Niujorko iki Meksikos ir dar dieną praleidau Manhetene.
Kartu su nakvyne viešbutyje tokios kelionės kaina buvo 30-50 proc. pigesnė nei perkant tiesiai į Meksiką. Be to, nereikėjo nakvoti jokiuose oro uostuose, turėjau du ne itin varginančius skrydžius bei minkštą lovą Niujorke. Ir pigu, ir komfortiška!
Ieškantiems tinkamų panašios kelionės variantų patarčiau stebėti skrydžius iš aplinkinių oro uostų – Varšuvos, Rygos ar kitų Europos oro uostų, kuriuos galima pasiekti iš Lietuvos lėktuvu ar autobusu.
Draugai jau kelis kartus skrido į Maroką iš Berlyno. Nors kelionė autobusu į Berlyną yra ilgesnė, bet galima susikomplektuoti bilietus iki 100 EUR.
Šiam birželiui, pavyzdžiui, yra labai gerų skrydžių iš Vilniaus į Los Andželą su vienu persėdimu: ryte sėdi į lėktuvą Vilniuje, o saulę palydi jau prie Ramiojo vandenyno. Tuo pasinaudoję keletas draugų atskrenda manęs aplankyti.
Pastebėjau, kad kas kartą praėjus mėnesiui po kelionės pats nejučiomis pradedu ieškoti, į kur galima rasti gerų skrydžių. Tai beveik priklausomybė!
– Kas svarbiausia ruošiantis tokiai kelionei?
– Būtina turėti pirminį planą: žinoti, kur aš būsiu ir ką veiksiu pirmas kelias dienas. Kai tokį turiu, žinau, kad atskridęs turėsiu kur susidėti savo daiktus, susiorganizuoti transportą, persipakuoti krepšius, susirasti nuolatinę gyvenamą vietą ir pasiruošti nuotykiams.
Taip pat svarbu kritiškai susikomplektuoti būtiniausius daiktus. Nereikalingas svoris labai trukdo, todėl aš neapsikraunu. Dar nė karto nebuvau pritrūkęs daiktų kelionėje.
Visada su savimi vežuosi vaistinėlę su būtiniausiais vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis – labai dažnai būnu toli nuo civilizacijos, ligoninių, tad stengiuosi be reikalo nerizikuoti. Praktika rodo, kad beveik visą vaistinėlę ir panaudoju – dažniausiai ne sau, bet aplinkiniams.
Ruošiantis kelionei taip pat svarbu susitikrinti bilietus, dokumentus, peržiūrėti bagažo gabenimo taisykles. Keliaujant su banglentėmis ir burlentėmis tai – gana jautrus klausimas.
Jei ruošiatės į drėgnesnius kraštus, patarčiau pasirūpinti skiepais, pasidomėti, kokios ligos gali užklupti kelionėje.
– Vienas labiausiai lietuviams rūpimų klausimų: iš gaunate pinigų tokioms savo kelionėms?
Draugai juokiasi, kad esu darboholikas, o po to pavydi, kad leidžiu sau du mėnesius sėdėti ant vandenyno kranto.
– Daug ir sunkiai dirbu. Nežinau jokio kito būdo, o jeigu kažkas pasiūlytų – mielai išbandyčiau. Kai esu Lietuvoje, nežiūriu į laikrodį ar kalendorių – dirbu ir per šventes, ir savaitgaliais. Neatsimenu dienos, kada darbą baigiau 5 val.
Tuo metu draugai juokiasi, kad esu darboholikas, o po to pavydi, kad leidžiu sau du mėnesius sėdėti ant vandenyno kranto.
Dar prieš krizę buvome susėdę su draugais ir suskaičiavome, kad vidutinis miestietis Vilniuje alkoholiui ir taksi savaitgaliais išleidžia tiek, kad galėtų kasmet sau leisti po kelionę į egzotiškus kraštus. Visi turi savo prioritetus, tereikia šiek tiek užsispyrimo pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Kelionės kaštus susimažinu keliaudamas su kompanija. Pavyzdžiui, nuomotis dešimvietį namą gali kainuoti labai panašiai kaip ir penkiavietį, o kaina žmogui – iškart dvigubai mažesnė.
Esu organizavęs banglenčių stovyklas lietuviams Maroke, Ispanijoje. Dabar keli draugai važiuoja kartu į Meksiką, o rudenį nuomosimės didelį namą Asturijos regione Ispanijoje, kur antrą kartą rengsime banglenčių stovyklą.
– Smalsu, kiek vidutiniškai kainuoja panašios į jūsų kelionės?
– Labai sunku vertinti, nes kiekviena kelionė yra individuali. Laikausi taisyklės, kad lėktuvo bilietų (ar kito transporto) kaina turi būti mažesnė arba lygi atostogų biudžetui.
Savaitė mano atostogų kainuoja apie 300 eurų.
Jeigu bilietai brangesni, nei kainuoja gyvenimas, maistas ir pramogos – neišnaudojate kelionės potencialo. Jeigu bilietai pigesni – vienareikšmiai būti toje vietoje verta ilgiau. O jeigu bilietai itin pigūs – galbūt paprasčiau sugrįžti kelis kartus per metus?
Paprastai skaičiuoju, kad savaitė atostogų kainuoja apie 300 eurų. Tikrai galima keliauti ir pigiau, bet, kaip jau minėjau, keliaudamas su sporto įranga, o dažnai ir su foto/video technika turiu gana aukštą kartelę komfortui, vengiu nakvoti pigiausiuose hosteliuose. Nepigiai atsieina ir įrangos gabenimas lėktuvais.
Rudenį organizuojama stovykla kainuos apie 700 eurų savaitei ir 1200 eurų dviem savaitėms. Tačiau į kainą įskaičiuota ne tik kelionė, gyvenimas, transportas vietoje, bet ir banglenčių nuoma, instruktoriai, kiekvieną dieną prižiūrintys ir mokantys stovyklos dalyvius.
O kur dar filmai vakarais, nuotraukos, vakarėliai ir tikra banglentinininkų gyvenimo atmosfera!
– Kas suvalgo daugiausia biudžeto?
– Nuskristi ar nuvažiuoti kažkur yra brangiausia dalis. Gyvenimo sąnaudos visur yra gana panašios: kai kur pigesnis maistas, kitur brangesnis gyvenimas, bet tai išsilygina.
Atsižvelgti reikia ir į valiutų kursus: pavyzdžiui, per krizę atostogos Brazilijoje buvo pabrangusios dvigubai vien dėl pabrangusio Brazilijos realo (piniginės valiutos šioje šalyje, – aut. past.).
Laikai, kai Indonezijoje galėjai pragyventi mėnesį už 200 litų, jau seniai praeityje.
Dabar visi džiaugiasi, kaip pigu keliauti Azijoje, bet kai pašneku su draugais, ten praleidžiančiais daugiau laiko, – tai nė kiek ne pigiau nei, pavyzdžiui, Centrinėje Amerikoje.
Laikai, kai Indonezijoje galėjai pragyventi mėnesį už 200 litų, jau seniai praeityje. Be to, mano vertybių skalėje visų pirma yra bangos ir jų kokybė, tik po to kaina.
– Galbūt kelionėse pavyksta dirbti ir užsidirbti?
– Kadangi kelionės yra brangios, tai sąlyginai brangu yra ir grįžti į Lietuvą. Tą supratęs 2009 metais išvažiavau su bilietu į vieną pusę. Pagalvojau, kad, jeigu galiu uždirbti pinigų Lietuvoje, tai uždirbsiu ir kitur.
Nebijau fizinio darbo, o ir šiaip prisigalvoju visokių idėjų. Tai, kad buriuoju nuo vaikystės, taip pat pagelbėjo – dirbau instruktoriumi, vadovavau buriavimo centrams Meksikoje ir Brazilijoje.
Tuo metu mano tikslas buvo užsidirbti bilietui iki kitos šalies ir planas pasiteisino: per du metus apkeliavau Meksiką, Ekvadorą, Braziliją, Kanadą, JAV Vakarų pakrantę.
– Kiek kartų per metus pavyksta ištrūkti iš Lietuvos?
– Iš Lietuvos stengiuosi išvažiuoti bent du kartus. Kartkartėmis porai dienų pabėgu kur nors netoli – pagal vėjo ir bangų prognozę aplink Baltijos jūrą. Kadangi mano darbas priklauso nuo projektų, dažniausiai pavyksta susidėlioti darbus, kad pabaigus didesnį projektą būčiau laisvas ilgesniam laikui.
Baigdamas pokalbį G.Neniškis pasiūlė pasidalinti patarimais, kaip geriausiai susiplanuoti kelionę į vietas, kur galima mėgautis banglenčių sportu.
Bilietų paieška: www.kayak.com, www.skyscanner.net
Viešbučių rezervacija: www.travelpony.com – puikūs paskutinės minutės pasiūlymai mainais už reklamą socialiniuose tinkluose; www.booking.com
Informacija apie bangas: www.magicseaweed.com
Sekti Girmanto Neniškio ir kitų Spotas.lt ekstremalų keliones galima socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instragram“.
