Garsaus pastato fasadas yra pagamintas iš kalkakmenio, kurį reikia reguliariai (ne rečiau kaip kartą per dešimt metų) atnaujinti. Pastaraisiais metais nemaža pastato dalis buvo paveikta drėgmės, todėl restauruoti jį buvo būtina. Beveik metus trukęs fasado atnaujinimas kainavo daugiau nei 1 milijoną eurų. Tačiau prognozuojama, kad technologijų dėka kitos restauracijos prireiks ne anksčiau nei po 15 metų.
Atnaujinimui vadovavę architektai stengėsi pažaboti geležies sijų, jungiančių fasadą, oksidaciją. Naudojant specialią technologiją pavyko ne tik nuvalyti fasadą, bet ir atkurti autentišką sluoksnį. Todėl dabar pastatas atrodo taip, kaip iš karto po to, kai jį baigė statyti genialusis architektas A.Gaudi.
Netradiciniai sprendimai atbaidė nuomininkus
1906-1910 metais Barselonoje A.Gaudi suprojektuotas gyvenamasis namas „Casa Mila“ yra išskirtinis dėl savo banguotų formų. Be to, šis pastatas neturi nė vienos stačiakampės formos – akmeniniai blokai sujungti į banguotas, jūros bangas primenančias, formas. Metaliniai balkonų papuošimai taip pat atkartoja jūros temą – jie yra tarsi vandens augalai.
„Casa Mila” (ispan. Milų namas) yra įtrauktas į lankomiausių Barselonos objektų dešimtuką. Jis žinomas kaip La Pedrera (išvertus į lietuvių kalbą – „akmens skaldykla“). XX a. pradžioje namo statybas užsakė kontraversiškai vertinta Milų šeima. 1912 metais namo savininkas Pere'as Mila apsigyveno namo apačioje, o kitas patalpas tikėjosi nuomoti. Tačiau susidūrė su problemomis: nuoma susidomėję žmonės bijojo, kad turės problemų su netaisyklingos formos vidaus patalpų apstatymu. Kai kuriuos atbaidė ir pastato išorė, jau savo pirmaisiais gyvavimo metais traukusi smalsuolius. Niekas nesiginčys, jog Casa Mila yra vienas keisčiausių kada nors pastatytų gyvenamojo tipo namų.
Tikroji reikšmė nežinoma
Per savo gyvavimo metus pastatas matė visko: jame slėpėsi Ispanijos pilietinio karo dalyviai, kurį laiką veikė barai, paslaugų įmonės, meno galerija. Ne vienerius metus Casa Mila buvo visiškai apleista, o 1984 metais pastatas kartu su kitais A.Gaudi kūriniais pateko į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. 1986 metais namą įsigijo Katalonijos bankas, inicijavęs kapitalinį pastato remontą. Po to dalis La Pedrera patalpų buvo atverta lankytojams ir netrukus pastatas tapo vienu lankomiausių turistinių objektų Barselonoje.
Apie Casa Mila iki šiol sklando daug istorijų. Viena jų teigia, kad religingas A.Gaudi La Pedrera kūrė kaip religinį simbolį. Tačiau namo užsakovas – P.Mila – taip ir neįstengė to suprasti.
Apie Casa Mila iki šiol sklando daug istorijų. Viena jų teigia, kad religingas A.Gaudi La Pedrera kūrė kaip religinį simbolį. Tačiau namo užsakovas – P.Mila – taip ir neįstengė to suprasti. Sakoma, kad po A.Gaudi mirties jis netgi suniokojo vidinę, paties architekto sumanytą namo puošybą, kurią restauruoti pavyko tik XX a. pabaigoje.
La Pedrera įdomi ne tik turistams. Ne vieną architektą pastato keistumas įkvėpė saviems šedevrams. Pavyzdžiui, su šiuo A.Gaudi darbu siejamas Einšteino bokštas Potsdame (Vokietija), Disnėjaus koncertų salė Los Andžele (JAV), Gugenheimo muziejus Niujorke (JAV).
