Apulija, kaip ir daugelis kitų nuostabių Italijos regionų, gali pasigirti įvairiapusiškumu. Miestelių jaukumas, savitumas, gausybė architektūrinių paminklų pasotins smalsiųjų ir aktyvesnį poilsį mėgstančių keliautojų alkį. Tačiau toli gražu nenusivils ir ramaus ar net tingaus poilsio mėgėjai, kurortinio poilsio infrastruktūra čia išvystyta puikiai. O tikrą sielos atgaivą čia ras „kulinariniai“ keliautojai. Sunku įsivaizduoti jiems geresnę rekomendaciją nei Apulija.
Nuo paplūdimių iki gamtos stebuklų
Paplūdimiai – viena iš Apulijos vizitinių kortelių. Įdomu tai, kad keliautojams šis regionas gali pasiūlyti ne tik romantiškų, smėlėtų ir puikiai saulėlydžių stebėjimui tinkančių paplūdimių, bet ir laukinių, uolėtų, raižytų įstabaus grožio pakrančių.
Torre dell‘Orso ir Porto Cesario paplūdimiai idealiai tinka tiems, kurie svajoja apie saldų poilsį ant minkšto pajūrio smėliuko ir ilgas maudynes. Tačiau panorus įsitikinti Apulijos kontrastais būtina nuvykti iki Otranto rivjeros ir Santa Marija di Leuka. Tai – net 800 km pakrantės juosta, kurioje sau įsimintiną, malonią ir tinkamą vietą praleisti atostogas neabejotinai ras kiekvienas poilsiautojas. Nuo jaukių gamtos prieglobstyje įsikūrusių tradicinių itališkų miestukų iki naktiniu gyvenimu ir fiestomis garsėjančių kurortų.
Pasiilgusiems gamtos būtina sukti Murgijos nacionalinio arba Gargano parko link. Pastarieji pasiūlys viską, ko trokšta gamtos mylėtojai – daugiau kaip 1000 gyvūnijos rūšių, neįprastos augmenijos, atodangų, uolų ar net kalnų. 6000 kv. km ploto užimantis Gargano parkas neretai dar pavadinimas Šešėlių mišku. Itin gausia lapija pasižyminčiame parke turistai išvysta daug kontrastų – nuo 65 skirtingų rūšių orchidėjos iki elnių, barsukų ar šernų. Vainikuoti pažintį su Pietų Italijos gamtos grožiu patartina susipažįstant su Laterzos tarpekliai bei įspūdinga Altamuros įduba.
Sauja kultūros
Romos imperijos ir Bizantijos laikus menanti Apulija kultūrinio poilsio mėgėjams gali pasiūlyti veikiausiai daugiau, nei jie patys gali įsivaizduoti. Įspūdinga kultūrine ir architektūrine dvasia alsuoja pirmiausia pati Apulijos sostinė – Baris. Neapsilankyti šiame mieste prilygtų nuodėmei.
Įspūdingo grožio jaukiomis gatvelėmis apraizgytame senamiestyje keliautojai galės mesti sau iššūkį – susipažinti su visomis 40 miestelio bažnyčių. Akį traukia ir Castello Svevo pilis, kuri kadaise atliko net kalėjimo funkciją, o dabar italai joje rengia parodas.
Pasiryžusiems itališkos dvasios įkvėpti su kaupu neabejotinai būtina aplankyti Apulijos pasididžiavimus – Lečę ir Itrijos slėnį. Lečės miestelis neretais pavadinamas vienu gražiausiu ne tik Pietų regione, bet ir visoje šalyje. Didžiausia jo puošmena – įspūdingoji dar viduramžiais iškilusi Karolio V pilis ir nuostabaus grožio amfiteatras.
Beje tai – ne vienintelė dėmesio verta pilis Apulijos regione. Turistai itin gausiai lanko ir Andrijoje esančią Montės pilį, didingumu išsiskiriančią Lučerą bei visų labai pamėgtą Akajos pilį.
Itrijos slėnis savo ruožtu garsus unikaliai kaimiškais statiniais, kurie dar vadinami truliais. Šie kūgio formos namukai statyti visiškai nenaudojant vandens, tik dedant vieną akmenį ant kito. Įdomu tai, kad niekas nežino, kodėl kadaise buvo statyti būtent tokie namukai, tačiau jie ypač papuošia šią vietovę.
Skonių karalystė
Vienas iš nenuginčijamų argumentų aplankyti Apuliją – išskirtinės virtuvės paslaptys. Jei viso pasaulio turistai dėl patiekalų paletės ir skonio nepailsdami giria Italijos virtuvę, galime tik įsivaizduoti, kokios skonio Apulijos patiekalai, kuriuos giria patys gurmanai italai.
Italijoje kaip niekur kitur vertinamas tikras, naminis ir šviežias maistas. Gausu jaukių mažų kavinukių, kuriose skaniausius spagečius jums neretai pagamins pats šeimininkas. Tikėtina, kad tas pats šeimininkas papasakos ir apie senas vyndarystės ar alyvuogių aliejaus gamybos tradicijas.
Aišku, kaip gi viešint Italijoje be espresso ir picos? Valgydama pastarąją, tikėtina, kad pamanysite, jog picos dar nesate valgę gyvenime. Išskirtinį itališkų picų skonį patvirtintų kiekvienas, ten lankęsis. Nors itališkos picos ir vertos daugybės pagyrų, italai įsižeistų, jei jų virtuvę sietų tik su jomis.
Būtina paragauti ir tipiškų itališkų sardinių užkandžių ir ryžių rutuliukų. Išskirtinio kvapo ir skonio trumai – dar vienas šios valstybės virtuvių išskirtinumų. Be jokio abejonės, nereikėtų pamiršti ir didžiulės patiekalų su jūrų gėrybėmis įvairovės.
Jei dar neužteko argumentų. Galbūt dar vienas – dažno, Italiją aplankiusio žmogaus citata – „Už itališkus ledus nėra skanesių“. Taip žmonės apibūdina tipinius itališkuosius gelato. O pabaigai vertėtų ir prisiminti, kad ne kas kitas kaip Italija tirpstančio burnoje pyrago tiramisu namai.
