Dar skrendant lėktuvu į Kutaisį, iš kurio per porą valandų ir pasiekiamas Batumis, ir vartant reklaminius lankstinukus galima susidaryti įspūdį, kas laukia šiame kurorte. Arba bent jau kuo jį įsivaizduoja šalies valdžia ateityje. Jis pristatomas kaip „naujasis Majamis“, o nuotraukos su šaunančiais į viršų milžiniškais viešbučiais ant jūros kranto ir naktį skrodžiančiomis šviesomis neleidžia tuo suabejoti.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl čia važiuoja turtingi arabai – Gruzijoje jie gali rasti daugiau laisvai prieinamų pramogų nei namie. Ir visų pirma – kazino
Iš tiesų, dar IV a. pr. Kr. filosofo Aristotelio pirmą kartą paminėtas miestas, dažnai vadinamas vienu seniausių pasaulyje ir per amžius nuolatos keitęs savo paskirtį, dabar atranda naują veidą. Turizmas – pagrindinė jo kryptis. „Sheraton“, „Radisson Blue“, „Kempinski“ ir kiti garsūs viešbučiai – dar tik statomi ar jau veikiantys – spraudžiasi vienas šalia kito, o daugybė kazino iškabų rodo, kad miestas rimtai nusitaikė į turtingus turistus, pasiruošusius mieste prabangiai gyventi, pramogauti ir lošti. Ne tik Majamis, bet ir Las Vegasas aiškiai sukasi miesto plėtrą planuojančių žmonių galvose. Apie 70 proc. turistų Batumyje sudaro atvykėliai iš Turkijos, kiekvienais metais didėja ir turistų srautai iš Saudo Arabijos, Irako, kitų arabų šalių. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl čia važiuoja turtingi arabai – Gruzijoje jie gali rasti daugiau laisvai prieinamų pramogų nei namie. Ir visų pirma – kazino.
Žinoma, ne vien jie yra Batumio turizmo arterija – visgi miestas iki šiol lieka gruzinų vasaros sostine, tam tikras mūsų Palangos ekvivalentas. Be to, atvyksta nemažai turistų iš Rytų Europos – daugiausia iš Lenkijos, kurie Batumyje praleidžia kelias dienas, o vėliau vyksta į kalnus, nuošalesnes Gruzijos vietas, kaimus. Panašu, kad prasidėjus tiesioginiams „WizzAir“ skrydžiams iš Vilniaus į Kutaisį ir Vilnių nusėjus Batumio reklaminiams plakatams, čia nusities ir lietuvių kelionių gijos.
Autentikos ir modernumo mišinys
Batumis šiuo metu tarsi apjungia senąją gruziniško miesto atmosferą su agresyviai besiplečiančiu naujuoju miestu. Praėję pro pakrantę nugulusius milžiniškus monstrus ir sunkiai mėgindami įsivaizduoti, kaip gi čia reikėtų atostogauti sliūkinant kranų ir statybų aikštelių šešėliuose, patenkame į miesto senamiestį, kuriame laikas yra šiek tiek stabtelėjęs ir bent jau primena tokią Gruziją, kokią daugelis mūsų įsivaizduoja.
Bulvarai ir gatvelių pynės su tarp balkonų nusivijusiomis džiovinamų skalbinių eilėmis, prisiglaudę maldos namai, prekiautojai vaisiais, nedidelės kavinės, smalsūs vietinių žvilgsniai (beje, bent jau neturistinio sezono metu akivaizdu, kad tai – labai vyriškas miestas ir moterų gatvėse čia – mažuma, o atvykėlės moterys dėmesio čia garantuotai gaus pusmečiui į priekį), jaukios aikštės, egzotiški augalai. Visa tai egzistuoja greta „Kempinski“ ir „Radisson“ kazino. Norint pajausti dar daugiau autentikos, verta nusigauti dar toliau nuo centro ir užsukti į vietinį turgų.
Batumis šiuo metu tarsi apjungia senąją gruziniško miesto atmosferą su agresyviai besiplečiančiu naujuoju miestu
Vasaros sezono įkarštyje (sezonas čia prasideda gegužės pabaigoje ir tęsiasi iki spalio mėnesio) miestas tampa Gruzijos pramogų sostine – čia vyksta didžiuliai muzikos festivaliai, naktiniai klubai veikia per naktį, o pakrantę nusėja kavinės. „Tai – miestas norintiems pramogauti. Norintys ramesnio poilsio vyksta į netoli esančius Goni, Sarpi ar Grigoleti kurortus“, – sako Batumyje dirbanti gidė Maja.
Pripratusiems prie smėlėtų pliažų Batumyje gali būti kiek keistokas vietos paplūdimys – jis akmenuotas, ir norintiems praleisti dieną prie jūros geriausia apsirūpinti gultu. Vasarą vanduo čia įšyla iki 25 laipsnių, oro temperatūra tuo metu siekia apie 30 laipsnių.
Nuo botanikos sodo iki nacionalinio parko
Kiekvienas poilsiautojas Batumyje žino, ką pirmiausia reikia padaryti vakare – pereiti palei jūrą išsitiesusiu septynių kilometrų ilgio bulvaru. Galima būtų tai palyginti su mūsiškės J.Basanavičiaus gatvės Palangoje ritualu, tačiau vaizdai į jūrą čia, žinoma, kur kas gražesni. Šalia bulvaro – dviračių nuomos punktai (nuoma dienai kainuoja apie 20 litų), skulptūros, vaikų žaidimų aikštelės, daugybė kavinių, lauko pardavėjų, o norintiems į visa tai pažvelgti iš oro siūloma ir galimybė pasisuskti apžvalgos ratu – ši pramoga kainuoja apie 4 litus. Žinoma, gruzinai nebūtų gruzinai, jeigu net ir apsisukimo apžvalgos ratu nesugebėtų suderinti su vynu – prie pat jo įsikūrusi pardavėja už kelis litus į plastikinius „Coca Cola“ butelius pilsto naminį vyną.
Žinoma, gruzinai nebūtų gruzinai, jeigu net ir apsisukimo apžvalgos ratu nesugebėtų suderinti su vynu
Nors Batumyje veikia uostas, žvejyba čia nėra populiari pramoga, ir didžioji dalis prie jūros įsitaisiusių vyrų su meškerėmis – pensininkai, ateinantys čia daugiau pabendrauti, o ne tikėdamiesi sugauti rimtą laimikį. Visgi jei nuspręsite išplaukti žvejoti, laivas valandai 6-8 žmonėms kainuos apie 85 litus. Jeigu užteks ir kruizo – pusės valandos pasiplaukiojimas jūroje jūsų kišenę patuštins 15 litų.
Nors pirmas įspūdis atvykus į prie jūros įsikūrusias naujųjų dangoraižių džiungles – kad čia pagrindinė veikla – lošimas kazino, praleidus savaitgalį Batumyje šis įspūdis kiek apslopsta. Miestas itin didžiuojasi savo šimtamečiu botanikos parku, kuriame galima klaidžioti kad ir pusdienį, vis surandant visiškai kitokią augmeniją – čia suvežti augalai iš įvairių klimato zonų ir šalių. Todėl perėjus japonišką dalį staiga atsiduri Karibuose, dar vėliau – Meksikoje ir taip, regis, be galo.
Tiesą sakant, būtent išvykęs iš Batumio ir supranti, kodėl turistai važiuoja į Gruziją
Vakarais mėgstamiausia pramoga tų, kurie nenusėda baruose ar romantiškai neįsitaiso ant akmenų prie jūros – dainuojantys fontanai, veiksmas pagrindinėje Piazza aikštėje. Mieste yra kino teatrų, cirkas, delfinariumas, muziejų ir, žinoma, dar viena vietinė įžymybė – „McDonald's“, kuris vadinamas įspūdingiausios architektūros statiniu tarp šiam tinklui priklausančių restoranų pasaulyje. Įėjęs į jo vidų jautiesi tarsi būtum pakliuvęs į „Apple“ parduotuvę, o ne į greitojo maisto užkandinę.
Pavargusiems nuo miesto ar trokštantiems įvairesnių įspūdžių irgi išsyk randama ką pasiūlyti – aplankyti už kelių kilometrų esančius pilies griuvėsius, nuvykti į Mtiralos nacionalinį parką, pažiūrėti įspūdingus krioklius ar senovinius akmeninius tiltus per upes. Tiesą sakant, būtent išvykęs iš Batumio ir supranti, kodėl turistai važiuoja į Gruziją – įspūdinga gamta su kalnų grandinėmis, upėmis ir miškais apgaubia didingu grožiu ir į miestą nelabai norisi grįžti.
Svetingumas – ne visur
Dažniausiai turistai į Gruziją viliojami ir pasakojimais apie itin draugiškus, svetingus gruzinus. Tai tiesa, – gruzinai jaučia pareigą vaišinti tiek, kad svečias nepakiltų, o patekęs pas juos į namus, gali būti, kad neišeisi bent kelias dienas. Jeigu pakliūsi į vestuves – gal ir kokią savaitę. Tačiau Batumyje turizmas daro savo – nemaloniai teko nustebti, kai vietos kavinėje, pasinaudoję tuo, kad esame užsieniečiai, bandė akiplėšiškai apgauti.
Atskiros kalbos nusipelno ir elgetaujantys vaikai. Kai eini gatve, o į tavo drabužius įsikibę kokie trys vaikai, su kuriais neįmanoma nei susitarti gražiuoju, nei nuo savęs atplėšti, supranti, kad Indijos elgetoms atkaklumu iki jų dar augti ir augti. Beje, gidai perspėja, kad šie vaikai neretai įsigudrina tokiais būdais ir apvogti ne itin apdairius turistus.
Maistas, vynas ir tostai
Gruzija nuo seno vilioja turistus vynu. Tačiau, reikia pabrėžti, – baltu vynu, nes raudonas vynas čia geriamas itin retai. Gruzinai sako, kad jie vieni pirmųjų pradėjo gaminti vyną pasaulyje, dabar jis daromas iš beveik 200 rūšių vynuogių ir kone kiekvieni namai ar kavinė giriasi turinti savo vyndarį.
O štai maistas nebūtinai bus tas, dėl kurio grįšite į Gruziją. Bent jau Adžaros regiono virtuvė pasižymi itin sočiais, gana riebiais patiekalais, kurie patiks ne kiekvienam – aiškinama, kad šio regiono virtuvę smarkiai paveikė Azijos kulinarija.
Prisėdę prie stalo būkite pasiruošę, kad valgis truks ilgai, o patiekalų bus gausybė – jie nešami vienas po kito net tuomet, kai svečiai akimis jau aiškiai rodo, kad niekas į skrandį nebetilps. Bet valgyti teks, priešingu atveju įžeisite šeimininkus.
Na, ir, žinoma, tostai, kurie čia – atskiras menas. Tamada juos sako laikydamasis griežtų taisyklių, vesdamas nuo vieno tosto prie kito, privalomai įpindamas į juos šeimos, meilės, taikos temas, svečius – tai tikrai nėra lietuviškas „į sveikatą“, o greičiau jau ritualinis pasakojimas ir savotiškas bendravimo būdas.
Turkai – pas gruzinus, gruzinai – pas turkus
Tarp Turkijos ir Gruzijos vyksta savotiški mainai. Nors Batumis yra itin mėgstama turkų poilsio vieta, patys šio miesto gyventojai atostogauti labiausiai mėgsta vykti į Turkiją. Priežastis – ten gruzinams atostogauti pigiau (vidutinė alga Gruzijoje – apie 700 litų, tad nemažai gruzinų ir dirbti vyksta į Turkiją, kur algos didesnės).
Nakvynė Batumio viešbutyje kainuoja apie 140 litų, tačiau visuomet galima apsistoti pas vietos žmones – lova kainuos 25-30 litų
Turkija vilioja ne tik poilsiu. Vos už keliolikos kilometrų esantys Turkijos miestai yra populiari Batumio gyventojų apsipirkimo vieta. Mums, pripratusiems prie prekybos centrų už kiekvieno kampo, sunku tai suvokti, tačiau Batumyje nėra didelių prekybos centrų. Apie 7 litus kainuojantis mikroautobusas nuveža iki artimiausio miestelio Turkijoje. Žinoma, atvykusiems į Batumį turistams ten važiuoti nėra jokio reikalo, nes visko, ko reikia lauktuvėms, ir dar daugiau galima rasti ir vietos turguje.
Norintiems įsivaizduoti, kokios kainos Batumio parduotuvėse, keletas pavyzdžių: kilogramas obuolių – apie 1,5 lito, litras pieno – apie 2,2 lito, kilogramas sūrio – iki 14 litų, kilogramas cukraus – apie 2,10 lito, duona – apie 0,9 lito, butelis vyno – nuo 5 litų, butelis alaus – 2-3 litai.
Madingesnėse kavinėse alaus bokalas kainuoja 8-10 litų, tačiau norintieji rasti daugiau autentikos ir mažesnes kainas visuomet gali nuklysti į mažiau turistų nutrintas vietas, kur galima pavalgyti už kelis litus, alaus bokalas kainuoja 2,5 lito, o litras naminio balto vyno – 4-5 litus.
Taksi kilometras Batumyje kainuoja apie 1 litą.
Nakvynė Batumio viešbutyje kainuoja apie 140 litų, tačiau visuomet galima apsistoti pas vietos žmones – lova kainuos 25-30 litų. Jeigu nenorite kreiptis dėl nakvynės į informacijos biurus ar neradote jos internete, klauskite taksistų, jie dažniausiai ras, ką pasiūlyti.
Kaip nuvykti?
Batumį šiuo metu patogiausia pasiekti skrendant į Kutaisį, o vėliau važiuojant visuomeniniu transportu ar išsinuomotu automobiliu. Į Kutaisį iš Vilniaus kas savaitę vykdomi du tiesioginiai „WizzAir“ skrydžiai – pirmadieniais ir penktadieniais.
Autobusas iš Kutaisio oro uosto į miestą kainuoja apie 20 litų, iš čia – į Batumį apie 15 litų. Kelionė taksi kainuotų apie 280 litų. Galima nuomotis ir automobilį, jo kaina siekia apie 50 dolerių parai, tačiau reikia turėti omeny, kad beveik visos kompanijos yra nustačiusios maksimalų galimų pravažiuoti per parą kilometrų limitą – 250 kilometrų.
Iš Batumio galima tiesiogiai vykti į Tbilisį – traukinys 380 kilometrų atstumą įveikia per šešias valandas ir kainuoja apie 25 litus, yra ir naktinis traukinys, išvažiuojantis apie 23 valandą ir šalies sostinę pasiekiantis 7 valandą ryto. Autobusu ši kelionė kainuotų apie 30 litų.
Norintieji apsižvalgyti po Batumio apylinkes, tačiau neketinantys gaišti laiko visuomeniniame transporte, gali nusisamdyti automobilį su vairuotoju – pusei dienos tai kainuotų apie 210 litų. Žinoma, jeigu nusprendžiate keliauti ilgesnį laiką ir samdytis vairuotoją bent kelioms dienoms, kaina krenta. Be to, vairuotojas dažniausiai tampa ir gidu, kuris parodo įdomiausias šalies vietas, suranda nakvynę, nuveža į vietines šventes, kuriose galima įstrigti ir kelioms dienoms. Būtent mažesniuose kaimeliuose ir pajaučiamas tas tikrasis gruziniškas svetingumas ir šiluma, kuri neabejotinai yra vienas iš didžiausių argumentų važiuoti į Gruziją.
