Taip pat skaitykite: „Be sienų“ keliautojų nuotykiai Afganistane prasideda
Pirmieji žingsniai trisdešimt metų nuo karo kenčiančioje šalyje – aplink automatais ginkluoti kareiviai, tolėliau keturi kamufliažiniai amerikiečių „hummeriai“, o mus puola du skirtingi būriai – vaikai, tampydami už švarko skvernų, kaulija pinigų, o vyresnieji bando jėga įsodinti į vieną iš automobilių ir pavėžėti šimtą kilometrų iki artimiausio miesto Herat‘o. Pamatę, kad bejėgiškai blaškomės žmonių jūroje, sumaištį nutraukia kariškiai, šaukdami ir stumdami šalin įkyriai lendančius vietinius. Per raciją iškviečiamas vertėjas padeda susiderėti su vienu iš vežėjų ir saugiai sprunkame iš įtempto siužeto trilerio, širdis daužosi, kraujyje kunkuliuoja adrenalinas, o pojūčiai aštresni nei gatvės muštynėse.
 |
| Be sienų nuotr./Herato vaikai atieka daug vyriškų darbų |
Pakeliui dairomės į iš molio ir šiaudų suręstus trobesių labirintus, laukų pakraščiuose besimėtančias šarvuočių liekanas ir kulkosvaidžiais ginkluotas policijos pajėgas. Herate mus pasitinka vertėju italų armijoje dirbantis puštunas, didžiausios (40 %) Afganistano tautos atstovas. Susipažinome padedami „couch surfingo“ ir sutarėme, kad padės apšilti kojas ir susirasti viešbutį. Husein parodė gatveles, kurių turėtume vengti, įspėjo, kad sutemus nevaikštinėtume, ir papasakojo apie pragariškus laikus, kai valdžia priklausė talibams, ūkininkus, kurie išgyventų augindami grūdus, bet renkasi pelningesnį opiumo derlių ir baimę, kas vyks 2014 metais, kai pasitrauks tarptautinės pajėgos.
 |
| Be sienų nuotr./Herato turguje |
Heratas – tvarkingiausias ir saugiausias šalies miestas, dėl nuošalios geografinės padėties sąlyginai išvengęs karinių veiksmų ir bombardavimo. Gatvėse blaškosi rikšos, krovininiai motociklai, žmonėmis kinkyti vežimai. Kas antras vaikas pardavinėja vaikystę prekiaudamas turguje, dirbdamas nešiku, pagalbiniu statybose ar remonto dirbtuvėse: „tie mažiukai pirštukai nepakeičiami“, – šypsosi generatorių taisyklos vyriausiasis meistras žvelgdamas į tris iki ausų tepaluotus aštuonmečius, kurie vietoje Lego konstruoja variklius. „Jeigu nedirbtų, tektų badauti, vieni neturi tėvų, tik motiną, kitų tėvai luoši, pasirinkimo nėra“, – priduria pliktelėjęs garbanius.
 |
| Be sienų nuotr./Miesto stadionas primena sanatorijas Druskininkuose |
Po mėnesio pertraukos pagaliau atradome, kur pažaisti tinklinį. Mūsų nuostabai, tai buvo ne Indijos paplūdimys, o Herato miesto parkas su šešiomis futbolo ir viena tinklinio aikštele. Žaidimo rezultatai buvo dvejopi – Paulius neatsiginė autografų prašinėjančių jaunuolių, o aš išsisukau čiurną. Savaitei sulėtėjome iki striksėjimo ir klibikščiavimo, o prieš akis – Kabulas.
Dėkojame geradariams Solex Travel, kad pavojingą Afganistano ruožą įveiksime lėktuvu.
