„Be sienų“ Indijos dienoraštis: 10. Sugautas nešiojamo kompiuterio vagis ir jūros gėrybių rojus Kočyje

Pramerkęs akis matau aplinkui mūsų improvizuotą guolį pakrante būriais traukiančius bėgikus ir vaikštinėtojus. Vieni maloniai pasisveikina, kiti įtariai žiūri į palapinę atstojantį uodų tinklelį. Saulė jau įsibėgėjusi. Kanalu skirtingomis kryptimis skuodžia keltai, o Paulius pasidėjęs galvą ant marmuro plokštės ritmingai pučia į užsiraičiusį ūsą. Atsisėdu ant suoliuko, prasimankštinu ir bandau skaityti knygą, bet mintys vis grįžta prie vakarykščio incidento. O buvo taip.
Paulius prieš sepiją
Paulius prieš sepiją / Be sienų nuotr.
Be sienų nuotr./Į Kochi atvykome 3 val. nakties, tad iki pusryčių snūstelėjom tiesiog pakrantėje įlindę į tinklelį
Be sienų nuotr./Į Kochi atvykome 3 val. nakties, tad iki pusryčių snūstelėjom tiesiog pakrantėje įlindę į tinklelį

Niurzgėdamas stojuosi į per ilgos eilės galą traukinių stotyje. Paulius su kuprinėmis įsikuria kampe, apsikabinęs „Karą ir taiką“ transliuojančią Kindle skaityklę. Per septynias minutes, apsistumdęs su užlįsti bandančiu kaimynu, pasiekiu eilės priekį. Mane ir kasą skiria vos vienas indulis.  Fone girdžiu kylantį šurmulį ir pažįstamą balsą rėkiantį: „Where is my computer!?!“  Akimirka suabejoju ir pamiršęs bilietus lekiu kiaurai žmones į triukšmo epicentrą. Žioplių minioje stovinti Paulius viena ranka laiko pasprukti bandantį jaunuolį ir iš pykčio įkaitusiu veidu šaukia: „Tu bandei mane apvogti!“ Negalvodamas griebiu bernioką už sprando, o draugas imasi daiktų peržiūros. Atsegtoje kuprinėje trūksta „iPod‘o“, kurį randame vagies kišenėje. Įniršis verda ir norisi į darbą paleisti kumščius. Dvidešimtmetis berniokas krenta ant kelių ir atsiprašinėdamas bučiuoja Pauliaus kojas.

VIDEO: Žvejyba Kočyje

Gailestis paima viršų, o ir laiko terliotis su policija neturime, tad susirinkę daiktus traukiame tolyn. Užlendant prieš eilę nusipirkti bilietų, pasiaiškinimų nereikia. 200 žiūrovų nesikišdami stebėjo konfliktą. Jaunuolį pakišo godumas, vietoje to, kad spruktų su pirmuoju laimikiu, bandė paslapčia ištraukti aukso puodą – nešiojamą kompiuterį.

Be sienų nuotr./Indiaka graffiti kultūra.
Be sienų nuotr./Indiška graffiti kultūra.
Be sienų nuotr./Nei žuvis, nei kalmaras, nei omaras, nei aatuonkojis. Kuo vardu ais padaras?
Be sienų nuotr./Nei žuvis, nei kalmaras, nei omaras, nei aštuonkojis. Kuo vardu šis padaras?

Ūkiantis kelto švilpukas pasveikina atvykus į vieną gražiausių miestukų Indijoje. Stebina švara, grafiti išmarginti namai, nuo saulės smūgio gyventojus saugantys didžiulių medžių pavėsiai, pakrantėje išsirikiavę milžiniški kiniški tinklai ir mandagūs, nelipantys vieni kitiems ant galvos, vietos gyventojai. Regioną ilgą laiką kontroliavo portugalai, vėliau olandai ir galiausiai britai. Indams perėmus valdžią, europietiška tvarka neišnyko.

Be sienų nuotr./Kiniaki tinklai.
Be sienų nuotr./Kiniški tinklai.

Dėmesį patraukia ant grilio čirškančios karališkos krevetės ir pakalbinę keturiasdešimtmetį šveicarą sužinome visą maitinimosi schemą. Pradžioje žuvies turgus, paskui pats išsirenki virėją ir jam asistuodamas pasiruoši pageidaujamą patiekalą. Turguje raibsta akys. Šviežios nematytos žuvelės, rykliai, sepijos, kalmarai, penkios rūšys krevečių, omarai, krabai. Čia ir baigiasi mūsų vegetariškas gyvenimas. Sveiki atvykę į jūros gėrybių rojų. Sveiki atvykę į Kochi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų