Visus „Be Sienų“ nuotykius galite rasti čia.
Graudulys ir išsiskyrimo nostalgija išnyko vos tik lėktuvas atsiplėšė nuo snieguoto pakilimo tako. Pajėgas suvienijome vidurdienį atsispaudimais vidury oro uosto ir pergalės šokiu skambant „Born to be wild“ melodijai. Buvo per smagu planuoti tolesnę kelionę, tad nusprendėme aklai nerti į miesto gyvenimą (go with a flow).
Pirmoji stotelė – „Grand Bazaar“ kaljaninė ir netikėta pažintis. „Sveiki, jūs lietuviai? Aš Azad, 6 metus gyvenau Lietuvoje, o mano draugas Muhamedas 2 metus studijavo Vilniuje“. Skambėjo neįtikėtinai. Vaizdas gerokai skyrėsi nuo garso, bet mes nesiginčijome, tik klausinėjome ir godžiai gėrėme istorijas apie Turkiją, kurdus ir turkų nuotykius Lietuvoje. Kol ilgiau Lietuvoje užtrukęs verslo vadybininkas dalinosi pasakojimais apie muštynes Palangoje, darbą Gariūnuose ir draugystę su super modeliu, architektas Muhamed mieliau diskutavo apie religiją, politiką ir ekonominę situaciją šalyje.
Sutemo, išalkome, o naujieji draugai neketino mūsų paleisti, tad keliaudami mašina apžiūrėjome dalelę milžiniško metropolio. Gal kiek nejauku buvo palikti visą savo mantą ką tik sutiktų žmonių automobilyje, bet nusprendėme „nesiparinti“ ir išpėdinome romantiškai pasivaikščioti iki geriausios kebabinės mieste. „Intiba“ maistu nenusivylėme, tad ir draugų patarimais, kur valgyti, ką pamatyti, ką patirti – patikėjome. Rytoj bandysime juos įgyvendinti.
Nakvynę radome per „couchsurfing“. Akloje loterijoje ir vėl išsinešėme aukso puodą. Jaunas perspektyvus marketingistas ką tik nusipirko butą, kurio raktus mums įteikė po 30 minučių pažinties. Sakė ryte stengsis tyliai išslinkti į darbą, kad nesutrukdytų mūsų saldaus miego. Gyvename šiltai, prabangiai ir su gera kompanija.
Netikėtas dienos momentas. Baltos spalvos „Peugeot 206“, kuriame smagiai kvatoja po du turkus ir lietuvaičius, pasiveja agresyviai nusiteikęs „kablukas“, papuoštas mėlynom juostom ir spalvotais šviestuvais. Gaudžia sirenos ir megafoninis balsas liepia sustoti šalikelėje. „Pežiuko“ vairuotojas pavažiuoja kiek toliau ieškodamas patogiausios vietos, o „kablukas“ supratęs, kad situacija rimta – iškviečia pastiprinimą. Turkus iškratė, mes išsisukome parodę pasus ir gerą nuotaiką. Paleido nepaaiškinę, ko prikibo. Jausmas kaip „Grand Theft Auto“ arba „Need For Speed“ kompiuteriniuose žaidimuose, tik kad pabėgti nebandėme.
