Pasuose neradusi Kinijos vizų, pareiginga mergina elgėsi pagal instruktažą. Ramybės sergėtojai prisistatė akimirksniu, tačiau žadėtų nelegalų nesučiupo.
Bertos Tilmantaitės nuotr./Andrius pasimatavo komunistų kepurę |
Kelionę Kinijoje pradėjome nuo Tibeto. Nepale gavome leidimą septynias dienas lydimi gido praleisti Tibete ir papildomas dešimt dienų, kad savarankiškai paliktume labiausiai apgyvendintą planetos lopinėlį. Tai liudijo neaiškiais ženklais išpaišytas A 4 formato lapas. Klausėme pareigūnų ar pavyktų pratęsti leidimą ir likti Kinijoje savaite ilgiau. Ne. negalima“, – trumpai, bet gan aiškiai atsakė pagal elgseną ir dikciją į kariškį labai panašus policininkas.
L.Cwierz nuotr./Skulptūra miesto centre |
Nusiprausę kelionės dulkes ir išsprendę neaiškumus išėjome pasižvalgyti po civilizaciją. Tvarkingose gatvėse nei šiukšlių, nei gyvulių, nei valkatų. Aplink jas dangoraižiai, nesibaigiančios stiklinės vitrinos, „makdonaldai“, „starbuksai“, picerijos. Vitrinose nepilnamečių europiečių nuotraukos reklamuojančios madingiausius rūbus, kosmetiką ar apatinį trikotažą. Šiek tiek glumina, bet įsižiūrėjus į laibas azijiečių figūras bei šviesius, jaunus veidus suprantame, kad joms lengviau tapatintis su mergaitėmis, nei moterimis.
Prie slėpiningesnių rūbų pripratusios akys užstringa ir neatitraukia žvilgsnio. Iš trumpučių džinsinių šortukų kyšančios ilgos stirniškos kojytės nuo pakopos ant pakopos dėlioja sprindžio ilgio „špilkutes“. Virš siaurų viliokliškai į šalis linguojančių klubų dar lieknesnis liemuo, tiesi pusnuogė nugara. Šiltame vasariškame vėjyje plazdenanti nėriniuota palaidinė net nebando uždengti gėlėtos liemenėlės, kol žėrintys auksiniai plaukai pamaiviškai plaikstosi ant trapių įdegusių pečių. Matau, kur žiūri Pauliaus akys, įsivaizduoju, kas dedasi jo galvoje.
Dėmesio pritrūkusi Berta sustato niekadėjus prie sienos ir gerai įkrėtusi pylos duoda užduotį paklibinti savo mylimą ego. „Penkios minutės ant žemės su ištiesta ranka srauniausioje miesto vietoje“. Tryse suremiame nugaras ir į delną įsidėję po juanį nuskriausto šuniuko žvilgsniu dairomės į praeivius. Iš pradžių veidas rausta, ausys kaista, vengiu akių kontakto, gėda.
Bertos Tilmantaitės nuotr./Iššūkis keliautojams – susirinkti išmaldos pietums |
Praėjus pirminiam stresui pastebiu minią. Dauguma išsitraukę išmaniuosius telefonus, bando įamžinti akimirką, visi be išimties juokiasi, o drąsiausi ar dosniausi negaili už pramogą susimokėti. Bertai paskelbus iššūkio pabaigą suskaičiuojame beveik 300 vietinių pinigų, kuriuos iškeičiame į prabangius pietus kiniškame restorane.
L.Cwierz nuotr./Maistas ant pagaliukų |
Tarp saldžių bambukų plaukioja rūkyta ir pakepinta antis, saldžiarūgščiame padaže mirksta miltuose apkepti kalmarų žiedai, į starkį panašus gražuolis daržovėmis ir grybais prikimštu pilvu ilsisi per vidurį stalo, o aplinkui – baklažano salotos, česnaku ir sezamais pagardinti agurkai, anakardžių padaže skęstantys pomidorai. Brangu kaip Lietuvoje, bet svetimų pinigų ne taip gaila.