Norėjai autentiškos turkiškos patirties? Gavai. Tad nereikia skųstis ir dejuoti. Aš ir nedejuoju. Tiksliau nebedejuoju, nes po gruboko masažo turkiškame hamame jaučiuosi besvoris, galvoje lengva ir šviesu, o per pirmąjį kelionės aplink pasaulį etapą Mažojoje Azijoje susikaupusi įtampa dingo lyg nebuvus.
 |
| Be sienų/Po masažo Ankaros hamame |
Paskutinį vakarą Turkijoje su bendrakeleiviu Andriumi leidžiame pirtyje šveisdami trijų savaičių dulkes ir atgaivindami ryškiausias akimirkas. Bičiulio dienoraščiuose galite rasti kasdienius nuotykius, o šiame tekste – dar nematyti pasaulio universiteto paskaitų konspektai.
Milžiniška lyg žemynas Turkija taip ir liko paslaptimi. Sutikau pusšimtį draugiškų ir svetingų žmonių, kurie šypsojosi, padėjo, vaišino, linksmino, stebino, gyrėsi. Įsitikinau, kad mitai apie tautos svetingumą, atvirumą ir meilę Rytų europietėms – ne iš piršto laužti. Žavėjausi Turkijos gamta, miestais ir paplūdimiais, ieškojau pirmųjų civilizacijų ir imperijų pėdsakų, bandžiau pamatyti šalį iš vidaus.
 |
| Be sienų/Stambule: Turkija yra didesnė, gražesnė ir draugiškesnė nei įsivaizduojate |
Buvau pamalonintas Lietuvos ambasadoriaus Turkijoje svetingumo ir susidomėjęs klausiausi tautiečių, kurie studijuoja, dirba ir bando išgarsėti, atvirumo. Pamačiau ir pažinau tik kruopelytę, tačiau džiaugiuosi, kad dalis jos buvo unikali ir skirtinga nuo to, ką radau kelionės giduose ir žiniasklaidos žinutėse. Todėl nepiešiu vaizdų ir nepasakosiu istorijų, kurios būna lankstinukuose. Jei Jums įdomu, siūlau pasiknaisioti po turkų poravimosi ypatumus, išgirsti trumpą šlovingiausio Respublikos didžiavyrio istoriją ir sužinoti, kokie saldumynai tinkamiausi prieš einant į viešnamį.
Kodėl turkams patinka užsienietės?
Likus pusvalandžiui iki Naujųjų metų su drauge leidžiamės nešami Stambulo minios Istiklal gatve link vienos pagrindinių jaunimo susibūrimo vietų, Taksim aikštės. Tūkstančiai linksmai nusiteikusių turkų juda viena kryptimi dainuodami, šokdami, mėtydami bičiulius į orą. Blyksi išmanieji telefonai, retkarčiais pasigirsta energingos skanduotės. Artėjant šventės kulminacijai jaučiasi minios vienybė ir vis didėjantis įsiaudrinimas. Naujųjų sutikimas vyksta kaip ir kituose Europos didmiesčiuose, išskyrus kelias detales: šimtatūkstantinėje minioje turkę merginą surasti sunkiau nei brolį lietuvį, alkoholio butelius rankose laiko tik užsieniečiai, o prie kiekvieno kampo stoviniuoja po 4-5 pareigūnus. Svaigiųjų gėrimų vartoti viešumoje turkams „nerekomenduoja“ proislamiška valdžia su prieštaringai vertinamu Recepu Tayyipu Erdoganu priešakyje, tačiau kiti du faktai – glaudžiai susiję.
 |
| Be sienų/Masinių švenčių metu, miesto aikštėse merginų nerasi |
Taksimo aikštėje sutinkant 2011-uosius kelios sužvėrėjusios vyrų grupelės grubiai pasielgė su moterimis. Nuo tada dailioji lytis vengia masinių švenčių pagrindinėje Stambulo vakarėlių arenoje. Miesto valdžia, norėdama apsisaugoti nuo potencialių nemalonumų, siunčia gausias policijos pajėgas. „Šiuo metu perimetre yra 5000 tūkstančiai policijos pareigūnų iš keturių skirtingų dalinių. Didžioji dalis – civiliais drabužiai vilkintys agentai. Tokia strategija efektyvesnė, nes nematydami uniformų, žmonės jaučiasi laisviau, o minioje pasiskirstę pareigūnai gali operatyviai reaguoti ir akimirksniu neutralizuoti įtartinus asmenis“, – pasakoja „raitosios“ policijos atstovas Mahometas. Aptempta odine apranga vilkintis jaunuolis su plieniniu žirgu pašonėje vakarą leidžia lyg kino žvaigždė – pozuoja nuotraukoms.
 |
| Be sienų/Stambulo „raitoji“ policiją didžiąją Naujametinio vakaro dalį praleido pozuodama |
Turkijos kandidatūros į Europos Sąjungą vertinime vienas iš raudonai pabrauktų punktų yra moterų teisės. Nors didmiesčiuose dailiosios lyties atstovės gali jaustis tokios pat laisvos ir saugios, kaip ir bet kur Vakaruose, pavieniuose šalies kaimuose, ypač rytinėje dalyje, situacija vis dar kraupi. Jei netekėjusi moteris tampa nėščia arba būna neištikima vyrui, tai traktuojama, kaip negarbės užtraukimas giminei ir norint ją nuplauti, kaltininkę reikia nužudyti. Egzekucijai išrenkamas tos pačios giminės vyras, kuris gali būti dėdė, brolis ar net tėvas. Anksčiau tokiems garbės „valytojams“ teismas būdavo palankus – sumažindavo bausmes, aiškindamas, kad kaltinamieji buvo išprovokuoti. Prieš dešimtmetį įstatymai buvo sugriežtinti ir tokių situacijų ženkliai sumažėjo.
Per Turkijoje praleistą laiką nepastebėjau, kad vyrai grubiai elgtųsi su moterimis, tačiau įsitikinau, kad santykių užmezgimas – komplikuotas reikalas.
Tradicija, kai tėvai parenka sutuoktinį – vis dar gyva. Ji šiek tiek pakito nuo tų laikų, kai šeimos galvos prie kaljano aptarinėdavo turto dalybas, o mamos hamamuose vertindavo potencialių nuotaikų tinkamumą pratęsti giminę, bet gimdytojų įtaką jaučia net ir gerokai nuo jų nutolę išprusę vaikai.
„Mama, kaskart ruošiantis trumpam grįžti į gimtinę, perspėja, kad vieną dieną turėsiu paskirti bendrai vakarienei su kaimynais ar pažįstamais. Tų „pažįstamų“ tarpe visad būna vieniša, mano bendraamžė mergina, į situaciją pakliuvusi panašiomis aplinkybėmis. Mano mama visą vakarą giria potencialią marčią ir skatina mus bendrauti. Dažniausiai būna labai nejauku ir stengiuosi ant šitų gudrybių neužkibti, nes, juk man teks su ta mergina gyventi, tad pats ir turiu išsirinkti,“ – piktinasi Ankaroje gyvenantis 26-erių elektros inžinierius Ozguras.
 |
| Be sienų/Po pirties |
Jo bendraamžio kambarioko tėvas Mahometas situaciją mato kitaip: „Mes savo vaikams prieš jų norą nieko neperšame. Tiesiog padedame sukurti aplinkybes, kad gerų tėvų, gera dukra atsirastų netoliese ir būtų galima su ja pabendrauti. Tėvams juk norisi, kad šalia jų vaiko būtų patikimas žmogus. Jei nepatiko, niekas prie altoriaus neveda. Kita vertus, išorinė pagalba reikalinga, nes sūnus jau beveik trisdešimtmetis, o sužadėtinės dar neišsirinkto“.
Išsirinkti merginą Turkijoje nesudėtinga, tačiau ją pasiekti – kitas reikalas. Savaitgalio pasilinksminimo vietose, vaikinų ir merginų santykis yra pastarųjų nenaudai, todėl užsieniečiams malonios turkės yra gerokai šaltesnės su saviškiais. „Turkai vaikinai nemoka elgtis su merginomis. Jie labai nedrąsūs, nežino, kaip kalbinti paneles,“ – mums stovint prie baro ant saviškių purvą pila vietinė gražuolė Aisha. Stebėjau ją gal pusvalandį ir per tą laiką pustuzinis vyrukų bandė atkreipti dėmesį kviesdami šokti, šnibždėdami į ausį ir reikšmingai kraipydami galvą baro link, tačiau ryškiai pasidažiusi juodaplaukė tarsi nematydama nieko aplink zondavo užeigos patalpą ir perlinius šypsnius siuntė kitomis kryptimis.
Vietiniai vyrukai prieiti išdrįsta, tačiau gero rezultato tikėtis labai sudėtinga. Ką turi giedoti vargšas gaidelis, kad patrauktų būrio išsipusčiusių kalakutų dėmesio išlepintą vištelę, kai net ir labai nupešiota vištelė galvoja, kad yra šarka, dėl kurios turi visi dvylika juodvarnių lankstytis?
„Turkės merginos yra labai nemalonios ir mums nepatinka. Susipažinti klube yra labai sudėtinga, nes jos dažniausiai būna nedraugiškos ir arogantiškos. Gali visą vakarą bandyti ir vis tiek nieko nesigaus. Europietės merginos – žymiai šaunesnės,“ – tvirtina prie įėjimo į klubą dūmelį traukiantys vienišiai Ali ir Amiras.
 |
| Be sienų/Turkės merginos mielai dovanoja šypsenas užsieniečiams, o vietiniams telieka stoviniuoti užnugaryje |
Štai ir atsakymas, mielosios mėlynakės lino spalvos plaukais, iš kur ta turkų meilė lietuvaitėms ir atkaklumas siekiant Jūsų dėmesio. Savoje šalyje išėję sunkias pratybas Aliai ir Amirai prie Baltijos atvažiuoja pasiruošę lieti meilę ir nepasiduoti.
Bet, jei Turkijoje panelės tokios nepasiekiamos, kaip ir kur susirasti žmoną?
„Dažniausiai draugystės, kurios pasibaigia santuokomis, užsimezga studijose arba darbe. Didžioji mano draugų dalis ten ir susipažino. Dabar jie augina vaikus, o man tenka vaikščioti į bendras vakarienes su tėvais ir jų pažįstamais,“ – lietuviškai pasakoja ketvirtą dešimtį įpusėjęs vieno didžiausių Turkijos bankų supervizorius Azadas. Kurdas šešerius metus gyveno Vilniuje, kur studijavo verslo administravimą, bendravo su nusikalstamo pasaulio šulais ir audė meilės romanus su garsiomis šalies moterimis. Stambule reikalai klostosi sunkiau.
Skyriaus pabaigai įdomu faktas – sunkiai santykius užmezgantys turkai per gyvenimą permiega su daugiausiai skirtingų partnerių visame pasaulyje (14,5). Tačiau vyrukams šio rezultato medžioklės pradžia dažniausiai nebūna saldi – sutiktųjų tvirtinimu – daugiau nei 50 proc. turkų krikštą lovoje nusiperka už pinigus. Mokytojomis tampa arba profesionalios, švelnios, gražios ir labai brangios rusės, arba labai „nudėvėtos“, kiekvieną minutę skaičiuojančios vietinės plaštakės.
Atatiurkas – žmogus, kurio veidą vagoja Turkijos upės
Mustafa Kemalis vienintele sveika akimi žvelgia į vietą, kur kits kitą glamonėja Egėjo jūra ir Dardanelų sąsiauris. Ankstyvas 1915-ųjų balandžio rytas Galipolio pusiasalyje, Heles kyšulyje. 34-erių metų Osmanų imperijos kariuomenės vadas jau kelias valandas budriai stebi pakrantę. Jis tiksliai atspėjo vietą, kur į sausumą bandys išsilaipinti Sąjungininkų kariuomenė, prieš mėnesį per Dardanelus nesėkmingai bandžiusi prasiveržti į Marmuro jūrą. Osmanų pakrantės fortai ir plaukiojančios minų užkardos sustabdė Karališkąjį Didžiosios Britanijos laivyną ir taip suardė Antantės planus nutiesti vandens kelią iki Rusijos, tačiau Australijos ir Naujosios Zelandijos savanoriais pasistiprinusios pajėgos baigė pasiruošimus ir šiandien išsilaipins į sausumą. Daugiau nei pusę savo amžiaus mūšiuose praleidusio Mustafa Kemalio patirtis išsaugojo viltį, jog pavyks apsiginti dar kartą.
Vadas išgirsta apie artėjantį priešą perspėjančias sirenas ir nukreipia žvilgsnį į apkasuose lindinčius 57-to baliono kariškius. Jie visi įsitempę, nekantriai laukia mūšio pradžios. Tačiau generolas nei viename veide nemato baimės ženklų ir jo širdį užplūsta pasididžiavimas. Mustafa Kemalis dar nežino, kad dienai įpusėjus baigsis visos amunicijos atsargos, o trauktis prašantiems karininkams jis negailestingai tars: „Aš neįsakau Jums kovoti, aš įsakau jums mirti“. Vadas nenujaučia, kad Galipolio kampanija po pusmečio pasibaigs Sąjungininkų atsitraukimu ir tai bus šlovingiausias momentas per visą Osmanų kariuomenės dalyvavimą Pirmajame pasauliniame kare.
 |
| M.Vadišio nuotr./Vėliavų pardavėjas |
Nepaisant to, Osmanų imperija, pasirinkusi vokiečių, o ne britų kyšį, stojo pusėn, kuri galų gale patyrė pralaimėjimą. Tai lėmė jos žlugimą, teritorijų praradimą ir neramumus šalies viduje.
Tačiau būtent tada, nešinas Galipolio pergalės vėliava, iškilo naujas vedlys, kuris suvienijo tautą bei iš savo neblėstančios energijos plytų ir sunkaus darbo prakaito sulipdė Turkijos respubliką. Mustafa Kemalis autoritarinėmis priemonėmis ruošė tautą demokratijai ir, tapęs pirmuoju naujos valstybės prezidentu, sėkmingai kūrė europietiškos, modernios, sekuliarios valstybės pamatus. Jis perkėlė sostinę iš Stambulo į Ankarą ir pasivadino „Tautos tėvu“ – Atatiurku. Šį vardą su neblėstančia pagarba turkai taria net ir po daugelio metų, o „Tautos tėvas“ savo vaikus stebi iš rėmelių kiekvienuose namuose. Atatiurko atvaizdas puošia pašto ženklus, banknotus, jo statulos puikuojasi tiek miestų parkuose, tiek vaikų darželiuose, o kiekvieni namai, kuriuose buvo apsistojęs didvyris, yra paversti muziejumi.
Sunku įsivaizduoti kitą valstybę, kurioje visi, nuo didmiesčių intelektualų iki kaimo varguolių, vienbalsiai tvirtintų: „Jei ne Atatiurkas, Turkijos valstybės nebūtų“. Todėl nenustebkite, kai, Jums viešint Turkijoje lapkričio 10 d. 9.05 sustos laikas. Automobiliai, viešasis transportas, dviratininkai, einantys ir dirbantys žmonės – visi kelias minutes sustingsta, atiduodami pagarbą Mustafa Kemaliui, didvyriui, kuris akis visam laikui užmerkė būtent tą akimirką.
Epochoje, kuri išspjovė Hitlerį, Staliną ir Musolinį, Atatiurkas šviečia kaip valstybės vedlys įrodęs, jog radikalios valstybės reformos, geležine ranka vykdomos, gali būti labai sėkmingos.
Bazaar‘o Fantomas
Keletas šalies margumynų
-
Turistai tėveliai mielai vaikučiams nuperka tiesiog gatvėje už kelis litus pardavinėjamas cukruje išmirkytas „spurgas“. Ilgus metus tokių saldumynų vežimėliai stovėjo tik prieš viešuosius namus, o pagrindiniai pirkėjai būdavo, pasismaginti nusiteikę džentelmenai, kuriems gliukozės niekada nebūdavo per daug.
Be sienų/Potencijai pagerinti – turkiškų saldumynų dozė
- Net ir naujuose būstuose įrenginėjamas tradicinis turkiškas tualetas teikia galimybę patirti išskirtinį malonumą – keliais pasikasyti paausius.
- Turkijoje ne žmonės gaudo taksi, o taksistai medžioja klientus. Romantiškai nusiteikęs, eini gatve, puikiai žinodamas, kur ir ko, tik kad netikėtai „PYYYPT!“ iš užnugario ir jauti, kaip barzdyla tempia už parankės į geltoną limuziną.
-
Pirmąkart užėjęs į Grand Bazaar (2-as didžiausias dengtas turgus pasaulyje) ir pasivaikščiojęs valandėlę, neturi jokių šansų išeiti pro tą patį įėjimą. Turguje vis dar sklando legendos apie kadaise pasiklydusį keistuolį turistą, kuris taip ir nerado išėjimo. Dienomis vyriškis pardavinėja iš skardinių padarytus senų automobilių modelius, o naktimis dainuoja operą.
Be sienų/Bazaaro fantomas dienomis pardavinėja iš skardinių padarytas mašinytes, o naktimis gieda arijas
- Autobusai Turkijoje – aukščiausios klasės – patogūs, daug vietos kojoms, kompiuteriukai panosėje. Prasidėjus kelionei, patarnautojas dezinfekuoja pirštus, vaišina kava ir pyragaičiais. Vairuotojai šiek tiek išprotėję, tačiau įgudę ir į kelionės tikslą keleivius nugabena laiku. Net ir tuos, kurie padaugina karčiosios, bei „sklaidosi“ – patarnautojas su vairuotoju tiesiog prilipina prie sėdynės lipnia juosta ir veža toliau.
Turkija – daugelio apibūdinama, kaip kontrastų šalis ir išties, šalies Rytai ir Vakarai, Juodosios ir Viduržemio jūros pakrantės, didžiausias miestas Stambulas ir sostinė Ankara yra nesulyginami. Sunku net įsivaizduoti, kad vienoje valstybėje gali tilpti tiek daug spalvų. Bet telpa daugiau nei galima įsivaizduoti. Tad visiems, kurie ten nebuvo: Turkija yra didesnė, gražesnė ir draugiškesnė nei įsivaizduojate.
Dabar keliamės į Iraną.
Daugiau „Be sienų“ šviežienos „Facebook“.
