„Frumušika“ moldavų kalba reiškia gražuolė. Taigi Frumušika Nova lietuviškai skambėtų kaip „Naujoji Gražuolė“. Sovietų laikais šis kaimas buvo sunaikintas, žmonės iškeldinti. Ne vieną dešimtmetį ši teritorija tarnavo kaip poligonas.
Atgaivino tėvo ir senelio gimtinę
Ukrainai atgavus nepriklausomybę kaimas galbūt ir būtų likęs Dievo užmirštas kampelis, jei ne 51 proc. moldavu save vadinantis verslininkas Aleksandras Palarijevas. Būtent jis šias žemes prikėlė naujam gyvenimui.
Esu Lietuvai dėkingas už tai, kad padovanojo man anūkę. Tai didelė laimė mano šeimoje, – „ačiū“ Lietuvai tarė save jos bičiuliu vadinantis Aleksandras Palarijevas.
„Sunku pasakyti, kaip kilo mintis tai padaryti. Tai lėmė daugybė veiksnių. Idėja kilo spontaniškai. Žinote, kaip žmonės tuokiasi ir kūdikis gimsta. Taip įvyko ir su Frumušika Nova. Be to, tai mūsų tėvo, senelio gimtinė“, – sakė verslininkas.
Čia A.Palarijevas įkūrė didžiausią Europoje avininkystės ūkį. Buvo atstatytos čia gyvenusių moldavų, ukrainiečių, rusų, vokiečių kolonistų, bulgarų ir žydų sodybos. Kadaise šiose stepėse virė tikras tautų katilas. Šiandien apie tuos laikus čia mena kiekviename namelyje esantys baldai, drabužiai, kilimai, staltiesės, įvairūs namų rakandai. Kiekvienas namukas – tarsi mažas muziejus, pasakojantis tos tautos istoriją šiose stepių žemėse.
Iki šios vietovės iš Odesos tenka dardėti pragariškais keliais. Jie duobėti, vidury kelio gali išvysti kaip į dienos šviesą it kurmis bando lįsti medis. Palijus šie keliai tampa išvis neišvažiuojami. Beje, ir nuorodų į Frumušika Nova kaimą čia nerasite. Tenka pasikliauti nuojauta – toliau minti keliu, kuris plika akimi matyti labiau išvažinėtas, arba paklausti itin retai pakelėje pasitaikančio vietos gyventojo. Kuo arčiau minėto kaimo, tuo stipriau peršasi mintis, kad tai – visų užmirštas kraštas.
Atvykus į kaimą užplūsta ramybė. Jokio bevielio interneto. Telefono ryšys, ir tas trūkinėja – „pasigauti“ jį įmanoma vos keliose vietose, o ir tas ne stebuklingas. Valandėlė kita ir ta ramybė išvalo mintis. Lieka tik gerėtis gamtos piešiamais peizažais: geltonomis pasistiebusių saulėgrąžų ir žaliuojančių vynuogių laukais. Arba pasidairyti po mini zoologijos sodą, kuriame gyvena povai, šernai, ožkos, asiliukai, darbiniai arkliai, karvės bei fazanai medžioklei.
Vietos kavinė vilioja moldaviškos virtuvės kvapais. Čia galima paragauti ir patiekalų iš avienos, fazanų mėsos, taip pat ekologiškų produktų, pavyzdžiui, stepių medaus. Ūkyje yra ir vyno rūsys, kuriame vyksta degustacijos užklydusiems į šį kraštą.
Sveikindamas į šį turizmo kompleksą atvykusius lietuvius A.Palarijevas negailėjo šiltų žodžių apie mūsų šalį. Beveik du dešimtmečius su Lietuvos verslininkais ir diplomatais ryšius palaikantis A.Palarijevas siuntė linkėjimų bičiuliams buvusiems Lietuvos ambasadoriams Ukrainoje Algirdui Kumžai ir Petrui Vaitiekūnui bei dabartiniam mūsų šalies ambasadoriui Ukrainoje Mariui Janukoniui.
„Esu labai Lietuvai dėkingas už tai, kad padovanojo man anūkę. Tai didelė laimė mano šeimoje“, – „ačiū“ Lietuvai tarė save jos bičiuliu vadinantis A.Palarijevas. Kilus keblumams bandant susilaukti atžalos jo sūnus Michailas su žmona kreipėsi pagalbos į Lietuvos medikus. Prieš maždaug pusmetį Vilniuje gimusi mergaitė buvo pavadinta Aleksandra. A.Palarijevo sūnus Michailas antrino tėvui – žurnalistams jis tvirtino esantis labai laimingas, kad Vilniaus gydytojai padarė tikrą stebuklą – jam padėjo sukurti visavertę šeimą ir su malonumu prisiminė Lietuvoje praleistą laiką.
