Tačiau klimato kaita keičia didžiausią pasaulio salą – ledas tirpsta greičiau nei anksčiau manyta, parodė naujausi tyrimai. Kol mokslininkai tyrinėja, kokias grėsmes kelia šylantis klimatas, gyventojai su jo pasekmėmis jau susiduria.
40-metis Julius Nielsenas, gyvenantis už 45 km nuo miestelio, medžioja ir žvejoje kone visą gyvenimą. „Nėra sniego, yra pernelyg šilta, ir vanduo neužšąla“, – sako jis. Plonas ledas arba visai jo nebuvimas kelia didelių problemų vietiniams, nes jie dabar negali keliauti medžioti pasikinkę šunis arba turi rinktis kitą maršrutą.
Julius pasakoja, kad per pastaruosius dešimt metų darosi vis sunkiau pasiekti įprastas medžioklės vietas su šunų kinkiniu, nes tam trukdo nenuspėjimas oras, plonas ledas. „Kasmet matome tirpstančius ir tirpstančius ledynus“, – sako jis.
Larsas Ankeris Moelleris anksčiau galėdavo turistus kasmet pasiimti į penkių dienų kelionių šunų kinkiniais, kai prieš daugiau nei dešimtmetį pradėjo dirbti „Arctic-Dream“. Dabar jam tenka rinktis alternatyvius maršrutus, nes įprastuose nebūna ledo. Tiesa, dabar jis keliautojams organizuoja turus valtimis.
Be to, šylant klimatui prie salos atplaukė tokios žuvys, kurios anksčiau vengė ledinio Grenlandijos vandens – pavyzdžiui, skumbrės. Tai gerokai pagyvino žvejų verslą.
L.A.Moelleris įvardino dar vieną trumpalaikį klimato kaitos pliusą turizmui – žmonės traukia pažiūrėti ledynų. Kol dar ne vėlu.
„Važiuok ir pamatyk ledynus, kol jie dar neišnyko. Tai girdima nuolat“, – sako jis.
Kopenhagos universitetas atliko Grenlandijos gyventojų apklausą, kaip jie vertina klimato kaitą. Pirmasis toks tyrimas parodė, kad net 9 iš 10 gyventojų mano, jog klimato kaita jiems padarys žalos. Tik dešimtadalis mano, kad dėl jos bus sulaukta naudos.
Nepaisant naujų iššūkių, kuriuos atneša klimato kaita, Grenlandijos gyventojai garsėja savo gebėjimu greitai prisitaikyti.
„Grožis tame, kad grenlandiečiai visuomet gebėjo gerai adaptuotis, todėl jie išgyvens – kad ir kas benutiktų“, – patikino L.A.Moelleris.
