Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Bevizis režimas į Baltarusiją vilioja turistus – kelionės iš Lietuvos išperkamos akimirksniu

Belovežo giria ir ten įkurta Senelio Šalčio būstinė, Gardinas, Augustavo kanalas – tai vietovės Baltarusijoje, kurias aplankyti europiečiai dabar gali be vizos. Keliones į kaimyninę šalį iš Lietuvos organizuojančių bendrovių atstovai tvirtina, jog jos itin paklausios – pasižvalgyti po Baltarusiją norinčių netrūksta, autobusai užpildomi vos paskelbus apie naują kelionę.
Tolimojo susisiekimo autobusas ir keleiviai Minsko autobusų stotyje
Tolimojo susisiekimo autobusas ir keleiviai Minsko autobusų stotyje / 123rf.com

Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai veržiasi į Baltarusiją, ko gero, yra itin patraukli kaina. Štai vienos dienos kelionė į Gardiną autobusu žmogui dabar kainuoja 15-45 eurus. Jos metu keleiviai aplanko ne tik Gardino miestą, jame esantį zoologijos sodą, bet ir apylinkes, kuriose yra ir garsusis „Augustavo kanalų parkas“.

123rf.com/Gardinas
123rf.com/Gardinas ir per jį tekantis Nemunas

Lenkijoje ir Baltarusijoje esantis Augustavo kanalas jungia Nemuno ir Vyslos upių baseinus. Kanalo ilgis – 101 km, iš kurių 22 km – Baltarusijoje.

Tai vienas didžiausių kanalų Europoje, įtrauktas į preliminarų UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2004–2006 metais Baltarusija rekonstravo kanalą savo pusėje. Vasarą jame turistai gali plaukioti baidarėmis, valtimis, kateriais, važinėtis dviračiais, o šaltuoju metų laiku – pasivaikščioti ir pasigėrėti vaizdais.

„Naujovės žmones domina – dauguma nori važiuoti ten, kur nėra buvę. Žinoma, kalbant apie Gardiną didelis pliusas dabar yra bevizis režimas. Juk nereikia mokėti už vizas. Anksčiau susidomėjimas kelionėmis į Baltarusiją nebuvo didelis – vos surinkdavome autobusą. Dabar norinčių važiuoti kur kas daugiau“, – tikino kelionių agentūros „InterLux Travel“ kelionių vadybininkė Ieva.

123rf.com/Gardinas, ugniagesių bokštas
123rf.com/Gardinas, ugniagesių bokštas

Ne ką mažiau populiarios ir kelionės į Belovežo girios nacionalinį parką. Lankantis šioje vietoje vizų taip pat nereikia. Vienos dienos kelionės metu aplankoma Kijevo, Lietuvos kunigaikščių, Lenkijos karalių ir Rusijos carų medžioklių vieta – Belovežo giria, kuri įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip stambiausias miško masyvas centrinėje Europoje, beveik nepaliestas nuo XIII a. Ši giria driekiasi Baltarusijos-Lenkijos teritorijoje.

Pasak šią kelionę organizuojančios bendrovės „Eura travel“ darbuotojų, didžiąją dalį lapkričio-gruodžio mėnesiais vyksiančių kelionių užpildo šeimos su vaikais. Ir tai nieko keisto, mat vienas iš pagrindinių kelionės tikslų – Senio Šalčio rezidencija, įsikūrusi Belovežo girioje.

Kelionės organizatorių nuotr./Senelis Šaltis ir Snieguolė
Kelionės organizatorių nuotr./Senelis Šaltis ir Snieguolė

„Tai – pigesnė alternatyva Laplandijai, į kurią kelionė žmogui kainuoja nuo 200 eurų. Tad, jeigu šeimoje yra keturi asmenys, ir visi nori vykti, suma išeina didžiulė. Kelionė į Belovežo girią kainuoja kur kas pigiau. Be to, pati kelionė trunka trumpiau. O įspūdžiai puikūs“, – sakė „Eura“ projektų vadovas Artūras Šidlauskas.

Pasak jo, nors faktas, kad nereikia vizos, didelis privalumas, tarp lietuvių populiarios ir kitos kelionės į Baltarusiją. Pavyzdžiui, į Minską. Norinčių ten sutikti Naujuosius metus net daugiau nei galimybių juos visus nuvežti.

„Per savaitę į Naujųjų metų kelionę į Minską pardavėme beveik 100 kelionių. Būtume pardavę ir daugiau, bet tik tiek pavyko nupirkti bilietų į Minsko Didįjį operos ir baleto teatrą – pasirodymas jame yra įtrauktas į kelionės programą“, – pasakojo pašnekovas.

123rf.com/Minskas
123rf.com/Minskas

Jo teigimu, lietuviams Baltarusija – tam tikra egzotika, galimybė grįžti atgal į praeitį, į socializmą. Nors nuo Vilniaus iki Minsko – tik kiek daugiau nei 200 km, ten – kitas pasaulis.

„Pavyzdžiui, darbo dienomis Minske, kuris už Vilnių gal tris kartus daugiau gyventojų turi, nepamatysi žmonių. Visi dirba, nes ten galioja įstatymas, draudžiantis darbo metu veltėdžiauti. Pats miestas labai tvarkingas – gatvėse nerasi nė šiukšlės. Apskritai Baltarusijos valdžia dabar stengiasi pritraukti turistų – tai rodo sprendimai dėl bevizio režimo. Žadama, kad netrukus vizų nereikės ir važiuojant į Minską“, – sakė kelionių organizatoriaus „Eura“ atstovas.

123rf.com/Minskas
123rf.com/Minskas

Pasak jo, visiems be išimties įspūdį palieka prieš keletą metų atnaujintas Minsko operos ir baleto teatras, kurio interjeras nukelia į XX a. ketvirtąjį dešimtmetį – restauracijos darbai vykdyti pagal originalų pirminį projektą.

„Šis teatras kaip reta „šikarnas“ (puošnus – aut. past.), tačiau bilietai į spektaklius ir koncertus jame kainuoja stebėtinai pigiai – 3-4 eurus, o parteryje – 10-15 eurų“, – sakė A.Šidlauskas.

123rf.com/Nesvyžiaus pilis
123rf.com/Nesvyžiaus pilis

Susidomėjimo visada sulaukia ir kelionės į Baltarusiją, aplankant restauruotas pilis, pavyzdžiui, Nesvyžiaus. Su Lietuvos istorija nemažai sąsajų turinčios pilys pastaraisiais metais intensyviai atnaujinamos – didžioji dalis darbų vyksta privačiomis lėšomis. Tačiau dauguma jų atviros turistams.

„Lietuvius į Baltarusiją vilioja ir draugiškos kainos. Žinoma, tabako ir alkoholio gaminiai nėra tokie pigūs kaip, tarkime, Ukrainoje. Bet jų kainos vis tiek mažesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, cigarečių pakelį galima įsigyti už 1,5 euro. Pigesni ir kiti produktai“, – sakė A.Šidlauskas.

Savarankiškai ar su grupe?

Kaip geriau keliauti į Baltarusiją – savarankiškai ar su kelionių agentūra? Jei ieškote patogumo, geriau keliauti su grupe. Tokiu atveju sutaupysite laiko ir keliolika eurų vizos gamybai (vienam asmeniui viza kainuoja 25 eurus, grupei – pigiau).

„Keliaujant su grupe paprasčiau bus išspręsti ir transporto, apgyvendinimo klausimai. Vykstant į Baltarusiją reikia gauti oficialų patvirtinimą iš viešbučio ar kitos apgyvendinimo vietos, kurioje apsistosite kelionės laikotarpiu, taip pat nurodyti kelionės tikslą. Be to, turistiniai autobusai greičiau juda pasienio kontrolės punkte – jiems skirta atskira eilė. Grupei lengviau įsigyti ir bilietus į lankomus objektus. Tad, jei į Baltarusiją važiuoji turėdamas tikslą kuo daugiau pamatyti, geriau tai daryti su kelionių organizatoriumi“, – įsitikinęs „Eura“ projektų vadovas.

Kita vertus, keliaujant savarankiškai galima patirti daugiau nuotykių, nes turistai net šalies sostinėje Minske nėra dažnas dalykas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Dviračiu po Baltarusiją keliavęs Juozapas Žygas: „Bulves kasantys vietiniai rodydavo pirštais“

123rf.com /Turistai Baltarusijoje
123rf.com /Turistai Baltarusijoje

Praktiniai patarimai, susiruošusiems į Baltarusiją:

  • Nepamirškite paso. Net ir tose vietovėse, kuriose šiuo metu nereikia vizos, teks rodyti asmens dokumentą. Tapatybės kortelės neužteks - turėkite pasą.
  • Turistai be vizų į Baltarusiją gali įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti per konkrečius nurodytus valstybės sienos perėjimo punktus. Sienos su Lietuva punktuose: Raigardas-Privalka ir Švendubrė-Privalka (upinis sienos perėjimo punktas). Sienos su Lenkija punktuose: Rudavka-Lesnaja ir Kuznica Bialostocka-Bruzgi.
  • Prieš kelionę į Baltarusijos vietoves, kuriose nereikia vizų, užsieniečiai Baltarusijos kelionių organizatoriams elektroniniu ar paprastu laišku turi pranešti savo asmeninius duomenis: gimimo datą, pilietybę, paso duomenis ir pan. Kelionių organizatorius šiuos duomenis įrašo į dokumentą, suteikiantį teisę aplankyti konkrečią vietovę, ir jį išduoda. Šis leidimas galioja 5 dienas.
  • Baltarusijos pasienio tarnybos apie užsieniečių atvykimą į šalį be vizos, turi būti informuotos ne vėliau kaip 24 valandas prieš įvažiavimą. Taip pat iš be vizos atvyksiančių užsieniečių bus reikalaujama turėti pinigų pragyvenimui Baltarusijoje viešnagės laikotarpiu.
  • Aplankyti be vizų Baltarusijoje iki 2017 m. galima Gardiną ir jo apylinkes, taip pat Belovežo girios nacionalinį parką. Daugiau informacijos (rusų ir lenkų kalbomis) apie bevizį režimą Baltarusijoje rasite čia.
  • Anglų kalba šnekančių nedaug. Kur kas labiau pravers rusų kalbos žinios. Juolab, kad dauguma užrašų didmiesčiuose dažnai yra užrašoma ne tik baltarusiškai, bet ir rusiškai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?