Islandijoje jau 7 metus gyvenantis, turizmo agentūroje dirbantis bei lietuvius islandų kalbos mokantis Edvardas Paškevičius 15min papasakojo, dėl ko verta žiemą atvykti į šią salą ir kam reikia būti pasiruošus.
Ar galima sutaupyti?
Islandija yra brangi šalis. Lietuvio kišenei čia nei nakvynė, nei maistas, nei pramogos nėra pigu. Nors restoranuose ar parduotuvėse kainos žiemos sezonu nebus pasikeitusios, galima bent šiek tiek sutaupyti nakvynės sąskaita.
Nesitikėkite, kad kainos viešbučiuose bus nukritusios itin smarkiai. Turizmo sezoniškumas kasmet šalyje vis labiau nyksta – viešbučiai tikrai nestovi pustuščiai šaltuoju metų laiku. Tačiau žiemą kainos visgi šiek tiek mažesnės, o ir laisvų kambarių pasirinkimas – kiek didesnis.
Ar nėra per šalta?
Islandija, nors ir įsitaisiusi gerokai šiauriau nei Lietuva, tačiau pro salą prateka šiltoji Golfo srovė, tad žiemos čia gana šiltos. „Tokių šalčių kaip Lietuvoje, kai nukrinta iki -20 laipsnių, čia būna labai retai. Ir tai – nebent salos viduryje, kuris yra negyvenamas“, – 15min aiškino E.Paškevičius.
Paprastai pietinėje šalies dalyje, kurioje yra ir Reikjavikas, žiemą termometro stulpelis sukiojasi apie 0. „Jeigu pasninga, tai paprastai sniegas ilgai neišsilaiko. Dabar čia gerokai dažnesni lietūs nei sniegas. Tokios žiemos, kai šaltukas išbūdavo ilgiau, kai būdavo daugiau sniego – beveik išnyko dėl klimato kaitos. Dar pasitaiko viena kita tokia savaitė, bet retai“, – sakė lietuvis. Salos šiaurėje kiek šalčiau, tačiau ir ten šaltis nešokiruos.
Šalčio atžvilgiu žiema Islandijoje lietuvių tikrai neišgąsdins, bet gali nustebinti vėjo stiprumas – būtina tam tinkamai apsirengti. „Šią savaitę, pavyzdžiui, buvo labai didelė audra, vėjo gūsiai siekė net 35 metrus per sekundę. Kai važiavau į darbą, atrodė, kad mašina pradės vartytis į visas puses“, – pasakojo E.Paškevičius.
Dėl to vykstant į Islandiją šaltuoju metų laiku būtina pasirūpinti neperpučiama ir neperšlampama striuke, drabužius geriausia vilktis sluoksniais. Patogūs, tvirti ir neperšlampami batai taip pat būtini.
Bet jeigu baiminatės, kad žiemą nepavyks išsimaudyti baseinuose karštosiose versmėse, nesijaudinkite. Tą galima daryti visus metus.
Dalis kelių uždaroma, bet tai nebus problema
Rudenį Islandijoje yra uždaroma dalis kelių – neasfaltuotų, einančių per salos vidurį arba per kalnus. Juos paprasčiausiai prižiūrėti ir valyti būtų per brangu ir vargu ar naudinga. Tais keliais eismas mažas, o šalies viduryje ir sniegas ilgiau išsilaiko, ir keliai greičiau apšąla.
„Bet net ir vasaros metu į salos vidurį užsuka gal vos 5–10 proc. turistų. Kelias į ten tolimas, o gražiosios lankytinos vietos išsidėsčiusios kitur. Be to, ir vasarą ten galima važiuoti tik su visureigiu“, – aiškino lietuvis.
Visada prižiūrimas ir valomas yra pagrindinis šalies kelias Nr.1, kuris ratu juosia visą salą. Geras eismo sąlygas jame stengiamasi išlaikyti bet kokiu oru. Tiesa, jeigu pasninga ar pašąla, toliau nuo Reikjaviko taip pat gali pasitaikyti plikledžio ruožų, įspėjo E.Paškevičius.
Kiek kelionei kliudys poliarinės naktys?
Tamsiausia Islandijoje būna gruodį, dabar po truputį dienos ilgėja. E.Paškevičius prisiminė, kad būna dienų, kai 9.30 val. ryto dar būna aklina tamsa, o 16 val. jau vėl pradeda temti. Prie to reikia priprasti, bet kelionei tai nesutrukdys – jeigu būsite tam pasiruošę.
„Ekskursijos tam pritaikytos, išvažiuosite šiek tiek vėliau nei vasarą, bet jums pakaks laiko. Apsukti „auksinį ratą“ – aplankant geizerius, nacionalinį parką ir Gulfoso krioklį – tikrai spėjama ir poliarinės nakties metu“, – tikino jis. Jeigu išsiruošiama toliau, spėti viską taip pat galima, tik reikia susiplanuoti laiką.
Be to, poliarinės naktys suteikia ir kitų privalumų. Pavyzdžiui, saulė dieną pakyla vos 3 laipsnius virš horizonto, tad jos šviesa būna ypač graži. Auksine spalva nuspalvintos apylinkės – tikras rojus fotografams.
Žinoma, pats didžiausias pliusas – Šiaurės pašvaistės.
Šiaurės pašvaisčių grožis
Žiemą turistus į Islandiją labiausiai vilioja galimybė pamatyti vieną nuostabiausių gamtos reiškinių – Šiaurės pašvaistes. E.Paškevičius sakė iki šiol jomis besižavintis, nors mato jas ne vienus metus. „Lietuvio akiai tai vis tiek neįprastas reiškinys, kaskart sukelia nuostabą ir susižavėjimą. Visą laiką stabteliu ir pažiūriu“, – pasakojo jis.
Tikėtis pamatyti jas Islandijoje verta, tačiau nereikia sudėti visų vilčių vien tik į jas. Gali būti, kad net ir būnant savaitę saloje Šiaurės pašvaisčių išvysti visgi nepavyks. Kad būtų galima stebėti šį spalvų šokį danguje, reikia, kad susidarytų tam tinkamos sąlygos: visiškai giedras dangus, temperatūra turi nukristi šiek tiek žemiau nulio ir turėtų būti tam tikras saulės aktyvumas.
Išskirtinės žiemos pramogos
Ledynų tirpsmas šaltuoju metų laiku sustoja – galima pamatyti visą atšiaurią jų didybę. Dar ypatingesni yra ledo urvai.
Nors Islandija nėra vadinama atostogų kryptimi slidinėtojams, nuo kalnų nučiuožti čia tikrai galima. Slidinėjimo kurortai Islandijoje ne taip perkrauti žmonių, nors ir slidinėjimas čia ne tokio lygio kaip, pavyzdžiui, Alpėse. Kalnai šalyje gan statūs, tad slidinėjimo trasos nėra ilgos.
Jeigu yra sniego, Islandijoje itin smagi žiemos pramoga yra pasivažinėjimas sniegomobiliais. Galima išbandyti ir šunų kinkinį – tiesa, tai nėra taip populiaru.
Visgi labiausiai žiemą turėtų sužavėti pati Islandijos gamta. Ledynų tirpsmas šaltuoju metų laiku sustoja – galima pamatyti visą atšiaurią jų didybę. Dar ypatingesni yra ledo urvai. Nors ir vasarą jie tikrai įspūdingi, bet E.Paškevičius pasakojo, kad žiemą jie atrodo tvirtesni, nesigirdi čiurlenančio vandens. Verta atsiminti, kad į šiuos urvus negalima eiti vieniems – privalu vykti su gidu. „Tai būtina, nes žmonės dažnai nemoka įvertinti rizikos“, – paaiškino lietuvis.
Ko netenkama važiuojant žiemą?
„Man poliarinės dienos yra nuostabiausias metų laikas Islandijoje – tiek daug šviesos, giedras dangus, tiek daug Saulės“, – didžiausią vasaros pliusą įvardija E.Paškevičius.
Vasarą netgi lengviau išvengti turistų srauto.
Kai diena trunka beveik visą parą, atsiveria daugiau galimybių kelionėms. „Tada lengviau nuvykti į atokesnes vietas – kur galbūt mažiau turistų, kur ne kiekvienas nukeliauja. Pavyzdžiui, į salos vidurį ar vakarinius fjordus“, – aiškino jis.
Vasarą labai patogu ir tai, kad prie pagrindinių lankytinų objektų gali vykti ne tik tas kelias valandas per parą, kaip būna žiemą. „Vasarą netgi lengviau išvengti turistų srauto, nes kai diena ilga, į populiarias vietas gali važiuoti tada, kai autobusai su turistais jau būna juos parvežę į viešbučius“, – patarė E.Paškevičius.
Laukinės gamtos įvairovė žiemą taip pat kiek mažesnė. Pavyzdžiui, nepamatysite žaviųjų mormonų (angl. puffins), bet banginius galima pamatyti tiek žiemą, tiek vasarą.
Ar islandams dar neįkyrėjo turistai?
E.Paškevičius pasakojo, kad patys islandai dvejopai žiūri į visą turistų bumą savo šalyje. Viena vertus, šalį užplūdę turistai apkrovė kelius, dažnai jie priteršia ir gamtą, išaugino nakvynės bei būsto kainas. Patys islandai mėgsta keliauti po savo šalį, jie dažnai apsistodavo viešbučiuose – dabar dažnam tai tapo jau per brangu.
Patys islandai mėgsta keliauti po savo šalį, jie dažnai apsistodavo viešbučiuose – dabar dažnam tai tapo jau per brangu.
„Didžiausia problema – „AirBnb“. Yra labai daug būstų, kurie galėtų būti nuomojami vietiniams ilgalaikei nuomai, tačiau jie atiduodami turistų nakvynei. Šalyje yra žmonių prieaugis: atvyksta nemažai imigrantų, daugėja pačių islandų, ir visiems trūksta nuomojamų butų“, – komentavo E.Paškevičius. Be to, vyresnei kartai kyla problemų susikalbėti su atvykėliais, kurie įsidarbina aptarnavimo srityje, tačiau nekalba islandiškai.
Tačiau, kita vertus, islandai puikiai suvokia, kad būtent turizmas padarė milžinišką teigiamą įtaką šalies ekonomikai ir padėjo jiems išsikrapštyti iš krizės. Ironiška, kad būtent krizė ir paskatino keliautojus atrasti šią salą.
„Patys islandai tyrinėjo, kas sukėlė tokį didelį turistų bumą. Išvados – finansų krizė ir išsiveržęs ugnikalnis, kuris sutrikdė skrydžius Europoje ir kurio pavadinimo niekas negalėjo ištarti. Abiem šiais atvejais Islandija gavo labai daug dėmesio pasaulio spaudoje“, – paaiškino lietuvis.
