Nedidelis, bet ne per mažas praleisti turiningą savaitgalį, nes dienos čia tikrai mažoka. Druskininkų dydžio UNESCO saugomas viduramžių miestas turi ką pasiūlyti kiekvieno skoniui, todėl jei laikrodžiai čia ims suktis greičiau nei įprasta – jūs viską darote teisingai!
Čekija apskritai turi „tą“ dvasią – ne šiaip sau, matyt, lietuviai ją taip pamėgę. Tačiau kur nepamėgsi, kai viskas čia taip subalansuota. Kita vertus, oi, dar nedaugelis šią šalį plačiai pažįsta. O be reikalo!
Česky Krumlovą nuo sostinės Prahos skiria maždaug 180 kilometrų, o tai viso labo pora gerų valandų kelio. Pietinėje šalies dalyje iškilęs miestas skaičiuoja daugiau nei 770 metų ir iki šiol yra laikomas vienu gražiausių visoje Čekijoje.
„Išties bohemiška atmosfera toje Bohemijoje“, – tokia, pamenu, pirma mintis buvo iškėlus koją iš automobilio ir pastačius ją ant akmenim grįstos viduramžius menančios aikštės. Apsidairai – ir viskas kvepia jaukia istorija: raudoni namų stogai, siauros senamiesčio gatvelės, meniškos krautuvėlės, galerijos aplink, klegančių žmonių nusėstos kavinukės. Gyvos muzikos koncertų tylos pauzes užtvindo upės šniokštimas – skersai išilgai išsirangiusi Vltava juosia miestą vandens keliu, kuris daugeliui turistų tampa ir smagia pasiplaukiojimo pramoga.
Ir tikrai tą bohemiškai linksmą gyvenimą čia nesunku pajausti, nors vietos bohemiečiai šyptelėję patikina – nesusiję šie terminai, nemaišykite! Kita vertus, suvenyrų parduotuvėse be šiam kraštui būdingo krištolo, pieštukų, alaus ir vaizdų su nuostabiais gamtos peizažais, čia galima rasti šmaikščių užrašų sulyginančių šių dviejų terminų prasmę. Kiekvienam savo.
Tiesą sakant, Česky Krumlovas – vienas tų miestų, kokie vaizduojami čekiškuose atvirukuose. Žalias, gyvas ne tik gamta, bet ir kultūra. Čia nuolat zuja minios turistų – per metus jų miestą aplanko netoli milijono, nors iki karantino šis skaičius buvo dvigubai didesnis. Ir ta atmosfera, pripažinsiu, pakeri. Kaip keliautoja gal ir ne visuomet džiaugiuosi ilgesnėmis eilėmis prie lankytinų objektų, tačiau tuo pačiu tai reiškia nuolatinį pulsą – kada beatvyktum, visada rasi kur pernakvoti, kur skaniai pavalgyti, nereiks sukti galvos dėl prasidedančio ar besibaigiančio sezono, – svetingumas garantuotas.
Tačiau laikrodžiai čia tikrai sukasi greičiau, todėl laikas ekskursijai!
Pradėti ją verta nuo Seidelio fotoateljė muziejaus – tiems, kas domisi fotografija, ši vieta paliks įspūdį. Sename, art nouveau stiliaus name, kadaise priklausiusiame tėvo ir sūnaus fotografų duetui Josefui bei Františekui Seideliams dabar galima pamatyti autentiškas analoginės fotografijos dirbtuves: daugybę įvairiausios įrangos, senovinių fotoaparatų, raudonose lempose paskendusią laboratoriją, stiklinius negatyvus.
Čia pagal autentišką stilių įrengta ir fotostudija, kurioje lankytojai kviečiami patys tapti modeliais ir nusikelti laiko mašina šimtmečiu atgal – pasidabinę puošniais tų laikų kostiumais pasidaryt retro fotosesiją.
Nardant senamiesčio gatvelėmis verta apžiūrėti kadaise buvusio vienuolyno – Klašterni muziejų, kuris taps smagia pramoga bet kokio amžiaus lankytojams. Vaikų čia laukia interaktyvios pažintinės pramogos – galimybė pasimatuoti dvariškių drabužius, pačiupinėti senovinius ginklus, pasigaminti kvepiančios vonios druskos, piešiniais išlaisvinti menines idėjas. Tuo tarpu suaugusiųjų abejingais nepaliks po gotikiniais skliautais įrengta vienuolynui priklausančių prabangių paveikslų, indų ekspozicija, kvapą gniaužiančios, šimtmečius skaičiuojančios freskos.
Šis vizitas bus puiki įžanga į didžiausią uogą ant torto – Česky Krumlovo rūmus ir viduramžių pilį, antrą pagal dydį šalyje po Prahos pilies. Kompleksas šiandien – viena lankomiausių vietų šalyje ir nenuostabu, kodėl. Originali, skirtingus laikmečius menanti pastato konstrukcija, autentiška sienų grafika, primenanti stilizuotus šių dienų grafičius, nesuskaičiuojamas skaičius kambarių ir kilometrus besidriekiantys koridoriai, storos mūrinės sienos, nebyliai šimtmečius saugančios ponų gyvenimo paslaptis.
Pilies ekspozicija net mačiusius daug privers aikčioti. Dekoratyvūs, brangenybėmis puošti kambariai, kabinetai visiems gyvenimo atvejams ir auksas, auksas, daug aukso! Dar porceliano, veidrodžių, įmantriai išraitytų baldų, aptrauktų prabangiais audiniais, sidabrinių servizų. Tiesa, ilgą laiką didikai prie stato nenaudojo šakučių, todėl prie paserviruotų stalų galima pastebėti tik peilį ir šaukštą.
Akį atkreipia ir kita netikėta, tačiau pastebima detalė – paveiksluose tuomet vaizduoti vaikai būdavo tapomi vaikiškais kūnais, nors jų veidai anaiptol nebuvo panašūs į mažamečių. Ir tai, reikia pripažinti, šiek tiek trikdo. Pakeli akis į kambario akcentu esantį paveikslą ir matai vaikiško kūno proporcijas, aprangą, visą stilių ir... žvilgsnį, kuris labiau primena ne vieną dešimtį gyvenimo mačiusio vyro ar moters. Kodėl taip atsakymas vienas – tuomet buvo tikima, kad jei vaiką vaizduosi su jaunu veidu, jis greitai mirs.
Pasivaikščioti ištaigingomis menėmis rekomenduojama su istorijas mokančiu pasakoti gidu – įspūdis liks gerokai stipresnis. Nors nori nenori dviejų salių pamiršti bet kuriuo atveju nepavyks. Pirma jų – tai balių, kitaip – Maskarado salė, kurioje belieka užsimerkti ir prisiminti visus kadaise matytų renesansinių filmų siužetus. Veidrodžių karalystė, krištoliniai sietynai, didžiulės žvakidės, preciziškai ištapytos sienos – šokėjais, pajacais, gyvenimiškomis scenomis iš rūmų kasdienybės. Kadaise čia buvo laikomi ginklai, didikai kabino sumedžiotus trofėjus, vėliau salė tapo prabangiausių renginių erdve.
Kalbant apie medžioklės trofėjus – į akis krenta kone kiekvienoje patalpoje ant žemės patiestos meškų iškamšos. Jų čia – gausu, tai neatsiejama dvaro kultūros istorijos dalis. O ir iki šiol saugant tradicijas pilies kieme galima pamatyti kelias gyvas meškutes – liūdnos slampinėja tarsi zoologijos sode, taip vadinamame lokių griovyje.
Nenutolstant nuo įspūdingiausių rūmų salių, numeris vienas čia – barokinis teatras. Iki šių dienų išlikęs beveik toks pats, kaip pastatytas – su ištaiginga scena, puošniomis dekoracijomis, duobe orkestrui, kostiumais, net libretais. Dėl nepriekaištingai išsaugotų rekvizitų šis Česky Krumlovo teatras vadinamas vienu iš dviejų svarbiausių istorinių tokio tipo objektų Europoje, su juo konkuruoti gali nebent Stokholme esantis Drottningholmo rūmų operos teatras.
Taip pat nepamirškite užlipti į pilies bokštą – iš jo atsiveria akiai maloni panorama. Ir aplankyti arklidžių. Ir pasivaikščioti po estetiškai apželdintą sodą. Vien pilies teritorijoje garantuotai viršysite dienos žingsnių normą, todėl laiko planuotojams – nuoširdus patarimas rūmams dedikuoti gerą pusdienį.
O jau po to galima pasilepinti kitais malonumais. Vienas smagiausių – pasiplaukiojimas Vltava, sėdant į senovinį medinį plaustą. O tai nėra tiesiog eilinis plaukimas, ši pramoga – ir galimybė pamatyti senamiestį kitu kampu, o ir pasisemti šiek tiek adrenalino – per miestą vingiuojanti upė turi kelis šlaitus, todėl nors irklininkas pasirūpins, kad kompanija krioklius įveiktų saugiai, pacypauti, o galiausiai iš širdies pasijuokti tikrai teks! Norintiems dar labiau pajausti čekišką dvasią – plaukiant galimas ir alaus degustacijos servisas.
Išsilaipinti teks prie uolų, kurios įrengtos mėgstantiems laipiojimo sportą – čia, kaip ir visoje Pietų Bohemijoje, netrūksta galimybių išbandyti via ferratas. O jei norisi aštresnių pojūčių vandenyje – visuomet galima išsinuomoti pripučiamus plaustus ar baidares ir leistis į gerokai ekstremalesnius vandens žygius.
Trūksta plano vakarui? Tiesiog pasivaikščiokite! Kavinių, barų, restoranų, koncertų, galerijų, įvairių pasirodymų tiesiog miesto aikštėse – kultūrinis gyvenimas čia virte verda, o regionas atspindi bohemišką aurą.
