„Siūlome nustatyti Europos COVID sertifikato galiojimą nustatyti devyniems mėnesiams.
Po šio laikotarpio jo galiojimas nebūtų pripažįstamas nesant stiprinančiosios dozės“, – per spaudos konferenciją sakė teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas.
Toks laikotarpis siūlomas atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendaciją po pusmečio skirti stiprinančiąją dozę, o papildomi trys mėnesiai paliekami, kad šalys spėtų pakoreguoti savo skiepijimo kampanijas, paaiškino D.Reyndersas.
ES naudojamas skaitmeninis COVID pažymėjimas laikomas sėkmingu pavyzdžiu, kai išlaikomos atviros sienos paskiepytiems gyventojams. Tai suteikė labai reikalingą paspirtį pandemijos paveiktai Europos ekonomikai, ypač turizmo sektoriui.
Europos Parlamento patvirtintu teisės aktu grindžiama sistema įsigaliojo liepą. Skaitmeninio COVID pažymėjimo turėtojai keliaudami Bendrijos teritorijoje gali įrodyti, kad jie yra visiškai imunizuoti, neseniai sulaukė neigiamo testo rezultato ar persirgo koronavirusine infekcija.
Ši priemonė padėjo atsigauti tokioms Europos vasaros kelionių kryptims kaip Graikija, o dar kelios ES nepriklausančios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, irgi yra prisijungusios prie šios sistemos.
Tačiau keliose ES šalyse prastėjant epidemiologinei padėčiai, žmonėms dėl šaltėjančių orų vis daugiau laiko praleidžiant patalpose, kai kurių šalių vyriausybes vėl pradėjo griežtinti apribojimus.
Vis daugiau Europos valstybių atsisako taisyklės, kad neigiamą testo rezultatą turintiems galiotų tokios pat laisvės, kaip ir turintiems imunitetą – t.y. paskiepytiems arba persirgusiems. Vienur nepasiskiepiję negali patekti į viešbučius. Kitur – nei į barus, nei į kavines, nei į nebūtinų prekių parduotuves. Dar kitur tenka laikytis net ir komendanto valandos nuo 21 val. vakaro. (Daugiau skaitykite čia: Be skiepo – apgailėtinos atostogos: Europos šalys su griežčiausiais ribojimais nepasiskiepijusiems )
ES lygiu dėl tokio žingsnio liktų nuošalyje kelios valstybės narės, ypač rytinės, nes jose vakcinacijos tempai daug lėtesni, net vertinant pagal skiepijimą pirmąja ir antrąja dozėmis.
Europos Komisijos pateiktai rekomendacijai dar turi pritarti valstybės narės ir Europos Parlamentas.
„Tai nauja rekomendacija; pamatysime, kokia bus valstybių narių reakcija“, – sakė D.Reyndersas.
Spėjama, kad šis klausimas bus vienas pagrindinių gruodžio 16–17 dienomis vyksiančio ES viršūnių susitikimo darbotvarkėje.
Bent pora Europos šalių jau anksčiau buvo paskelbusios, kad savarankiškai įveda galiojimo laiką paskiepijimo faktui. Kroatija bei Austrija pasirinko tą patį laikotarpį – 270 dienų, t.y. maždaug 9 mėnesius.
