Šie metai Vilniui buvo geri. Lietuvos sostinė 2023 m. sausio 25 d. atšventė 700-ąjį gimtadienį, o po kelių mėnesių buvo paskelbta 2025 m. Europos Sąjungos žaliąja sostine. Turbūt simboliškiausia, kad Lietuvai toliau tvirtai atmetant sovietinę praeitį ir artėjant prie Vakarų, liepos mėnesį Vilniuje vyko NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, G.Eastas rašo „The Guardian“.
Trumpai tariant, vilniečiai turi kuo didžiuotis ir džiaugtis. Atsižvelgdami į pažangą, kurią miestas padarė nuo tada, kai prieš beveik 10 metų pirmą kartą jį įsimylėjau, vietiniai žmonės nori pasidalyti savo džiaugsmu ir pasiekimų pojūčiu su gerai laiką norinčiais praleisti lankytojais. Mieste net neseniai buvo įsteigtas „naktinis biuras“ („night office“), kad vėlyvas pasivaikščiojimas būtų kuo malonesnis, draugiškesnis ir saugesnis.
Be to, neseniai „Post Office“ atlikto tyrimo duomenimis, Vilnius yra antras pagal vertę miestas Europoje.
Kultūra
Už 8 km nuo miesto centro esantys Lazdynai atrodo kaip dar vienas niūrus, šiek tiek griūvančių sovietinių daugiabučių mikrorajonas. Tačiau taip nėra. Bent jau ne visiškai. Šį gyvenamąjį rajoną, statytą nuo 1963 m. iki 1970 m. pradžios, sukūrė grupė sumanių lietuvių architektų, kurie, remdamiesi mokslinėmis kelionėmis į Suomiją, subversyviai kūrė vakarietišką gyvenamąją erdvę išsiplėtusioje Sovietų Sąjungos masėje.
Lazdynų topografija yra daugiasluoksnė, keliai platūs, o architektūra unikali dėl kilpinės Architektų gatvės su zigzagais sujungtais penkiaaukščiais chruščiovkos daugiabučiais ir dabar distopiškai atrodančiais šešiolikaaukščiais monolitais. Lazdynai 1974 m. pelnė Lenino premiją – aukščiausią SSRS pasiekiamą apdovanojimą – už architektūrą, tapo turistų traukos centru ir urbanistinio planavimo etalonu visoje sąjungoje.
Atsižvelgiant į Vladimiro Putino karą Ukrainoje, tokie mikrorajonai, kaip šis, yra kontroversiška tema šalyse, kurias kadaise neteisėtai aneksavo SSRS. Vis dėlto, mano galva, jie išlieka svarbia Vilniaus socialinio audinio dalimi, o Lazdynai gali drąsiai pretenduoti į svarbiausią iš jų.
Netoli Vilniaus rotušės esančiame Kazio Varnelio name-muziejuje veikia daugiau kaip 40 parodų erdvių, kurias kuruoja lietuvių išeivijos menininkas Kazys Varnelis, 1998 m. grįžęs į šalį po beveik keturių dešimtmečių gyvenimo JAV. Varnelis žinomas dėl savo optinio meno kūrinių, kuriuose 3D iliuzijos jungiamos su konstruktyvizmo, minimalizmo ir abstrakcijos elementais. Kai kas juos laiko modernistinėmis lietuvių liaudies meno interpretacijomis.
Muziejuje eksponuojami ne tik jo paties darbai, bet ir 2010 m. mirusio menininko kuruoti ir surinkti Azijos meno kūriniai, skulptūros ir istoriniai baldai. Tai taip pat vienintelis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, skirtas dailės menui. Suaugusiems – 5 eurai.
Maistas
Pačioje miesto širdyje esantys „Sultiniai“ yra valgykla – lietuviškas sovietinio stiliaus mažos valgyklos atitikmuo. Nors maistas nebus apdovanotas už pateikimą, tačiau jis atitinka visus reikalavimus, kai kalbama apie piniginei draugišką naminę virtuvę – patiekalas kainuoja apie 6 eurus.
Čia patiekiami lietuviški patiekalai, pavyzdžiui, kiauliena įdaryti kopūstų suktinukai (balandėliai) arba garsusis nacionalinis patiekalas – bulvių ir mėsos koldūnai (cepelinai). Ne mažiau sočios ir šviežiai iškeptos bandelės, įdarytos pasirinktais kopūstais, ryžiais, mėsa ar dešra, ir stiklinė šilto, tokio pat šviežio vištienos sultinio.
Vienintelė užuomina į modernumą šiame žaviame istorijos kūrinyje yra kortelių automatas.
1969 m. atidaryti „Sultiniai“ yra tarsi laiko kapsulė. Interjero apdaila – daugiausia ruda Formica, o virtuvė su burbuliuojančiais, garuojančiais puodais ir keptuvėmis per pastaruosius penkis dešimtmečius beveik tikrai nebuvo atnaujinta. Vienintelė užuomina į modernumą šiame žaviame istorijos kūrinyje yra kortelių automatas. Viva la valgykla!
Už 30 minučių kelio pėsčiomis į šiaurę nuo centro esantis Kalvarijų turgus nuo 1903 m. yra miesto socialinio gyvenimo dalis. Šis negausus turgus – tai šiurkštus, nepretenzingas kultūrinis priminimas, kad Vilnius visada buvo sugyvenimo vieta. Tikėkitės išgirsti lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių kalbas.
Atkreipkite dėmesį, kad lietuviai yra pasaulinio lygio rūkytos mėsos, marinuotų daržovių ir pieno produktų gamintojai – ypač ypatingas yra kaimiškas sūris (varškės sūris).
Naktinis gyvenimas ir muzika
Nacionalinis operos ir baleto teatras – išskirtinis modernistinės architektūros kūrinys su stikliniais fasadais, įsikūręs netoli Neries upės kranto. 1974 m. pastatytame teatre galima pamatyti viską, ko tikitės – nuo vietinių muzikos mokyklų rengiamų spektaklių iki aukščiausio lygio operos ir baleto spektaklių. Bilietų kainos prasideda nuo maždaug 11 eurų.
Palyginti su kitomis Europos sostinėmis, bilietai čia nebrangūs, o aprangos kodas daug laisvesnis nei Vakaruose – jums pakaks padorių džinsų ir marškinių. Beje, muzikinis išsilavinimas vis dar aktualus visoje šalyje.
„Lukiškių kalėjimas 2.0“ yra kitame kultūrinio spektro gale, o ši vieta nuo 1905 m. iki 2019 m., kol buvo uždaryta, tarnavo kaip pagrindinis miesto kalėjimas. Kadaise čia kalėjo tokie kaliniai kaip Vincas Kudirka, Lietuvos himno autorius, ir Menachemas Beginas, būsimasis Izraelio premjeras, o dabar ši vieta yra žaidimų aikštelė, kurioje ištisus metus vyksta koncertai ir parodos, kurias rengia gausybė ryškių, jaunų Vilniaus alternatyvių muzikantų ir menininkų. Tai taip pat buvo viena iš „Netflix“ serialo „Stranger Things“ filmavimo vietų.
Madingoje Naujamiesčio dalyje įsikūrusi galerija „Gallery 1986“ yra vienas iš miesto šiuolaikinio meno ir kultūros centrų. Jos interjeras išsiskiria intriguojančiu natūralaus apšvietimo panaudojimu – spalvotais langais, neoniniais vamzdžiais ir plikais betoniniais paviršiais. Tai daugiausia klubas, tačiau, kaip ir „Lukiškių kalėjimas 2.0“, čia taip pat ištisus metus rengiamos alternatyvaus meno parodos, teatro spektakliai ir kino seansai.
Apsistokite
Vilniuje yra 62 proc. žaliųjų plotų, todėl jis yra žaliausias miestas Europoje ir trečias žaliausias pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, „Downtown Forest & Hostel“ siūlo geriausią Vilniaus patirtį už pinigus. Įsikūręs pertvarkytoje Paupio miesto dalyje, jis patogus piniginei ir yra 20 minučių kelio pėsčiomis nuo senamiesčio. Vasarą čia taip pat vyksta gyvi koncertai po atviru dangumi. Man tai yra viskas, kas turėtų būti Vilniuje: draugiška, ekologiška ir nebrangu.
Dvivietis kambarys su vonia kainuoja nuo 47,60 eurų.
Nepaisant gremėzdiško pavadinimo, viešbutis „Comfort Hotel LT – Rock 'n' Roll Vilnius“ yra ne mažiau vertas dėmesio. Viešbučio temą atspėti galima, tačiau jis švarus, modernus, jame yra treniruoklių salė ir padorus baras ir restoranas „Mellow“. Patogu, kad jis taip pat yra už 300 metrų nuo geležinkelio stoties.
Dviviečiai kambariai – nuo 46 eurų.
Teksto autorius Georgeas Eastas yra laisvai samdomas rašytojas, besispecializuojantis buvusių Sovietų Sąjungos okupuotų teritorijų srityje.
