Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Anksčiau ant kalvos rymojo Dovydiškio dvaro rūmai, gausybė ūkinių pastatų, žvilgsnius traukė itališko stiliaus parkas. Turbūt apie šioje vietoje buvusią dvarvietę nė nesusimąstytume, jei ne sulaukėjusio parko gilumoje šmėžuojantis akmeninis pastatas. Tai – mažai kam žinoma, retai aplankoma, karus ir piktavalių niekšybes atlaikiusi Dovydiškio dvaro koplyčia.
Būtent ji ir išskirtinio parko likučiai raiškiausiai byloja netoli Linkuvos gyvavusio dvaro istoriją.
XIX a. pradžioje šis dvaras priklausė Radenams (von Rahden). Vėliau Dovydiškis tapo vienu iš daugelio Karpių giminės dvarų. Taip, vienu iš daugelio, bet tikrai ne pačiu paprasčiausiu.
Dvarų sodybų želdinių tyrinėtojai mano, kad Dovydiškio dvaro parkas išskirtinis: reljefas pagražintas dirbtinėmis terasomis, vandens telkiniais ir net iki šiol neįmintais inžineriniais sprendimais, kurie skirtinguose tvenkiniuose palaiko tam tikrą vandens lygį. Žinoma, neįgudusi akis tai ne iškart suprastų.
Į XX a. pradžioje statytą istorizmo stiliaus evangelikų liuteronų koplyčią žmonės melstis vykdavo net iš Latvijos. Statinyje buvo altorius, didelis laidojimui skirtas rūsys.
Dabar, jei ne koplyčios vidų, tai bent sienas dažniausiai liečia sraigės bei krūmynų šakos. Rūsio langai užmūryti. Matyti, kad kažkas mėgino išlaužti duris, ardyti sieną.
Už koplyčios augmenija dar vešlesnė, tačiau, geriau įsižiūrėjus, galima įžvelgti kauburėlius, duobes... Čia buvo kapinės.
Tarpukariu Dovydiškio dvaro žemės išdalytos. II-ojo pasaulinio karo metu sugriauti pagrindiniai dvaro pastatai. Koplyčia virto sandėliu.
Kiek daug mūsų Lietuvoje tokių vietų – nepažintų, pamirštų, bet ypatingų. Ypatingų savo praeitimi ir pražūtimi...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
