Budos sūnūs: svarbiausia budistų tradicija Mianmare

Didžiausias džiaugsmas tėvams Mianmare – jei jų sūnus nors kartą gyvenime tampa vienuoliu, bent kelioms dienoms. Tapimą vienu iš Budos sūnų garbe laiko ir pats berniukas, mat gyvenimas vienuolyne, dėl čia galiojančių griežtų taisyklių, reikalauja ryžto. Viena sunkiausiai ištveriamų – nevalgyti po vidurdienio iki pat kitos aušros.
Budistų vienuoliai
Didžiausias džiaugsmas tėvams Mianmare – jei jų sūnus nors kartą gyvenime tampa vienuoliu / Asmeninės nuotr.

Visi vienuoliai iki 20 metų amžiaus yra vadinami novicijais, vyresni garbingai nešioja vienuolio vardą. Prisijungti prie vienuoliško gyvenimo birmietis (nors šalies oficialus pavadinimas yra Mianmaras, vietiniai save iki šiol vadina birmiečiais – aut. past.) gali tiek kartų ir taip ilgai, kiek pats pageidauja. Visgi ilgai išgyventi itin asketiškomis sąlygomis augančiam berniukui nėra lengva.

„Aš vienuoliu buvau tris kartus. Trumpiausiai – tris dienas, nes negalėjau nugalėti alkio jausmo, labai norėjau valgyti“, – vieno pasivaikščiojimo po Bagano šventyklas metu juokdamasis prisipažino mano gidas Thura Aung.

Asmeninės nuotr./Budos sūnūs
Asmeninės nuotr./Budos sūnūs

Tapimas novicijumi – visos giminės šventė

Pirmasis budistų novicijus buvo Budos sūnus Rahula, gimęs dar tada, kai Buda buvo princas Sidharta ir kartu su žmona gyveno rūmuose Indijoje. Iki šiol norėdami atspindėti Rahulos sprendimą atsisakyti karališko gyvenimo tėvai savo sūnus perrengia princais.

Nepaisant to, kad tai privati šeimos šventė, prie jos rengimo prisideda visi – giminaičiai, kaimynai ir draugai.

Skambant garsiai muzikai, o kartais ir šokant šokėjoms, iškilmingas paradas keliauja per visą miestelį. Būsimą novicijų ant savo pečių neša dėdės ar vyresnieji broliai. Nepaisant to, kad tai privati šeimos šventė, prie jos rengimo prisideda visi – giminaičiai, kaimynai ir draugai. Jie pasirūpina ne tik transportu, bet ir padeda pagaminti tiek maisto, kad būtų galima pamaitinti visus vienuolius. Vyriausiajam abatui davus leidimą berniukui įžengti į vienuolyną kaip novicijui, jam yra nuskutama galva ir uždedami geltoni apdarai.

Jei šeima yra neturtinga ir neturi lėšų, už kurias galėtų išleisti savo sūnų į vienuolius (nemažai pinigų kainuoja pati šventė ir aukos vienuolynui – aut. past.), visas miestelis renka aukas.

Jei vyriausiasis vienuolis duoda leidimą berniukui tapti novicijumi, švenčia visa bendruomenė. Visgi tiek tėvai, tiek pažįstami įspėja vaiką būti atsargiu, mat tiki, jog piktosios dvasios gali pasiglemžti būsimojo novicijaus gyvybę. Todėl sūnūs yra perspėjami nesimaudyti ežere ar upėje, nelaipioti kalnais iki pat įšventinimo ceremonijos.

Išbandymas – gyvenimas vienuolyne

Novicijai vienuolyne gali gyventi tiek, kiek nori – savaitę, mėnesį ar kelerius metus. Kai kurie novicijais tapta kiekvienais metais, o sulaukę dvidešimties turi teisę tapti vienuoliais. Šie įžadai nėra amžini, tačiau kai kurie vyrai nusprendžia tęsti Budos mokymus ir likti vienuoliais visą gyvenimą.

Tuomet jų gyvenimas yra nuolatinės Dhammos (Budos mokymas), parašytos Pali kalba, studijos. Yra daugybė mokyklų, koledžų ir universitetų, kuriuose laikomi egzaminai rodo pažangą.

Vienuoliai gali pasiekti laipsnį, prilyginamą daktaro laipsniui.

Vienuolyne yra keliamasi 4 val. ryto, meldžiamasi ir tik tuomet kukliai pusryčiaujama. Apie 9 val., pradedant eilės priekyje stovinčiu abatu, gale – jauniausiais novicijais, einama rinkti maisto, kurį aukoja vietiniai žmonės. Į kai kuriuos vienuolynus, esančius toliau nuo miesto ar gyvenvietės, maistą suneša patys žmonės.

Asmeninės nuotr./Budistų vienuoliai Mianmare
Asmeninės nuotr./Budistų vienuoliai Mianmare renka žmonių jiems aukojamą maistą

Tuomet vienuoliai išsirikiuoja į eilę vienuolyne ir tikintieji maistą deda į specialius indus, kuriuos turi kiekvienas novicijus ir vienuolis. Kartais maistą aukoja ir į vienuolyną užsukę turistai, kuriems ši ypatinga procesija yra kelionės akcentas.

Asmeninės nuotr./Žmonių paaukotas maistas budistų vienuoliams
Asmeninės nuotr./Žmonių paaukotas maistas budistų vienuoliams

Kai kuriose šalyse tikima, kad vienuoliu bent kartą buvęs vyras yra tinkamas sutuoktinis, nes rūpinsis savo šeima ir bus pareigingas.

Pavalgę ir išplovę savo maisto indus, vienuoliai skalbiasi drabužius, prausiasi po dušu ir ilsisi iki 13 val. Tuomet iki 16 val. yra medituojama arba gilinamasi į Budos mokymus.

Pavakaryje vienuoliams leidžiasi atsigerti nealkoholinio ir neenergizuojančio gėrimo – tai vienintelis jų „maistas“ iki kito ryto. Diena budistų vienuolyne baigiasi 21 val.

Nors gyvenimas vienuolyne nėra lengvas, bet berniukai didžiuojasi galėję tapti Budos sūnumis. Jie supranta, kad toks jų poelgis yra labai svarbus budistinėje visuomenėje bei suteikia garbę tėvams. Kaip bebūtų, vien gyvenimas pagal griežtas regulos taisykles reikalauja pasišventimo, todėl kai kuriose šalyse tikima, kad vienuoliu bent kartą buvęs vyras yra tinkamas sutuoktinis, nes rūpinsis savo šeima ir bus pareigingas.

Daugiau autorės kelionių įspūdžių iš Azijos rasite jos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis